Buvęs Latvijos premjeras, dabar šios šalies parlamento – Saeimos – Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) vadovas Indulis Emsis paskelbė, kad su prieštaringai vertinamu JAV milijardieriumi Džordžu Sorosu (George Soros) susijusios struktūros Latvijoje rengia perversmą.
Uždavinys – diskredituoti ir skaldyti
Šių metų spalio pabaigoje interviu agentūrai BNS parlamentinės saugumo komisijos vadovas I. Emsis pasidalijo labai netikėtomis mintimis.
Pasak jo, Latvijoje „veikia antidemokratinės struktūros”, kurių tikslas – apjuodinti ir diskredituoti valstybinę valdžią, suskaldyti visuomenę ir parengti dirvą nacijos gelbėtojo atėjimui.
I. Emsis nepilstė iš tuščio į kiaurą ir nurodė vieną svarbiausių sąmokslo prieš Latviją dalyvių – Džordžo Soroso fondą. Parlamentinės komisijos vadovo nuomone, sąmokslininkai siekia, kad NATO viršūnių susitikimas nebūtų rengiamas Latvijoje, ir nenori, kad šalies atstovai patektų į tarptautines struktūras.
I. Emsis primena, kad tokie „tinklo” sąmokslininkai veikia ne tik Latvijoje, bet ir „jaunos demokratijos” šalyse. Pasak jo, iš sėkmingų jų veiksmų galima paminėti Lietuvos prezidento Rolando Pakso apkaltą ir valdžios pasikeitimą Ukrainoje. „Mane domina šio „tinklo” dirigentai ir jų tikslai Latvijoje”, – pareiškė parlamentinės komisijos vadovas.
Jau artimiausiu metu I. Emsis žada pradėti konsultacijų su Europos Sąjungos specialiosiomis tarnybomis ciklą, kad bendromis pastangomis būtų išaiškinta, ką slepia „antidemokratinės tinklo struktūros”.
I. Emsio pareiškimas – ne vienintelė žinia, kad Dž. Soroso finansuojamos institucijos Latvijoje užsiima ne vien kilnia veikla. Latvijos politinę bendruomenę buvo sukrėtęs skandalas, kai Dž. Soroso finansuojama organizacija „Delna”, beveik įgijusi kovos su korupcija monopolį, surengė prie Saeimos nesankcionuotą piketą prieštaraudama tuometinės Latvijos Saeimos pirmininkės Ingridos Ūdrės paskyrimui eurokomisare. „Delna” atstovai įžvelgė, kad šis paskyrimas turi politinės korupcijos požymių.
Pasak Latvijos spaudos, šis organizacijos „Delna”, iki tol su korupcija kovojusios tik pareiškimais, išpuolis smarkiai sukrėtė Latvijos valdžią. Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga pareiškė, kad „Delna” neleistinai kišasi į politinius procesus.
Tuometinis vidaus reikalų ministras Erikas Jekabsonas pareiškė, kad su korupcija kovojanti visuomeninė organizacija „Delna” ėmė veltis į politinę kovą, todėl specialiosios tarnybos turi išsiaiškinti, kokie jos tikslai ir su kuo ši organizacija susijusi.
„Ne paslaptis, kad organizaciją „Delna” finansuoja žinomas verslininkas, kurio į kai kurias šalis neįleidžia ir įtaria jį stambiomis machinacijomis… Aš kalbu apie Sorosą, kurio politinę filosofiją galima įvairiai vertinti”, – pareiškė E. Jekabsonas.
„Delna” vadovas Robertas Putnis, reaguodamas į Latvijos vadovų pareiškimus, atkirto, kad Latvijai dar toli iki teisinės demokratinės valstybės. R. Putnis pareiškė neketinąs tylėti ir kreipsiąsis į tarptautinę bendruomenę bei į pagrindinę organizaciją – „Transparency International”, kuri visame pasaulyje, beje, ir Lietuvoje, kuruoja kovą su korupcija.
Startą davė B. Berezovskis
Sąmokslo teorijos Latvijoje startą davė Londone gyvenantis Rusijos oligarchas Borisas Berezovskis, pareikšdamas, kad jo paskelbimą Latvijoje nepageidaujamu asmeniu lėmė Rusijos ir Dž. Soroso spaudimas.
Pasak B. Berezovskio, šį sprendimą oficialioji Ryga spalio 19 dieną priėmė spaudžiama dviejų šalių – Maskvos ir struktūrų, susijusių su Dž. Sorosu.
B. Berezovskis primena 2000 metais įkūręs Pilietinių laisvių fondą (PLF) su būstine Niujorke, o 2001 metais įregistravęs fondo filialus Maskvoje ir Rygoje. Fondo tikslas – remti demokratiją ir padėti kurti pilietinės visuomenės institutus posovietinėje erdvėje. Anot jo, per praėjusius metus fondas skyrė apie 25 mln. dolerių įvairiems humanitariniams projektams buvusios SSRS šalyse.
B. Berezovskis tvirtina į Latviją važinėjęs ne dėl kažkokių neaiškių tikslų, o norėdamas asmeniškai susipažinti su savo fondo darbu.
„Deja, jau per mano pirmąjį vizitą į Latviją kai kurios žiniasklaidos priemonės ir kai kurie Vyriausybės valdininkai pradėjo nesibaigiančias insinuacijas, kuriomis buvo siekiama diskredituoti fondo veiklą ir mane asmeniškai”.
„Mano antrasis vizitas šių metų rugsėjį sukėlė reakciją, kurios kitaip, kaip isterijos, neįmanoma kvalifikuoti”, – skundžiasi B. Berezovskis.
Rusijos oligarchas įsitikinęs, kad Latvija jį persona non grata paskelbė dėl stiprėjančio Rusijos spaudimo ir Dž. Soroso intrigų.
„Gerai žinoma Dž. Sorosui artimų žmonių įtaka Latvijos žiniasklaidai. Todėl ypač būdinga parodomoji kai kurių žiniasklaidos priemonių reakcija į PLF ir mano paties aktyvumą Latvijoje.
Jau po mano pirmojo vizito į Latviją P. Vinkelis, Soroso fondo Latvijoje vykdomojo direktoriaus pavaduotojas (kuris 2003 metais buvo įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai), vienoje Latvijos televizijos laidų pateikė idėją, esą aš susijęs su ORT propaganda prieš Latviją.
Aš asmeniškai su Dž. Sorosu susipažinau praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje ir gerai jį pažįstu. 1995 metais Dž. Sorosas paprašė manęs padėti jo labdaros fondui Rusijoje, ir aš skyriau 1,5 milijono dolerių Rusijos studentų mokymui užsienyje pagal Dž. Soroso programą”, – teigia B.Berezovskis.
Dž. Sorosas keršija?
Anot rusų verslininko, jau 1997 metais Dž. Sorosas pradėjo kryžiaus žygį visame pasaulyje prieš vadinamuosius Rusijos oligarchus, išvadindamas juos plėšikais.
„Įminti pasikeitusios Dž. Soroso pozicijos Rusijos kapitalo atžvilgiu paslaptį labai paprasta. Dž. Sorosas patyrė triuškinamą pralaimėjimą kaip verslininkas, konkuruodamas su mumis. Šios nuoskaudos Dž. Sorosas negali atleisti mums iki šiol.
Beje, aš, skirtingai nei Dž. Sorosas, niekada nė vieno pasaulio teismo nebuvau pripažintas kaltu. Tuo pat metu žinoma, kad 2005 metų kovą Prancūzijos teisingumas paliko galioti „nuosprendį išmokėti 2,2 milijono eurų, kurį anksčiau buvo priėmęs žemesnės instancijos teismas Amerikos finansininko milijardieriaus Dž. Soroso atžvilgiu. Jis kaltinamas asmeniniais tikslais naudojęs tarnybiniam naudojimui skirtą informaciją, lošdamas biržoje prieš banką „Societe General” 1988 metais”.
Labai gaila, kad metodai, kuriais Dž. Sorosas naudojasi biržoje, jo buvo perkelti į kilnią veiklą remti pilietinės visuomenės institutus besikuriančios demokratijos šalyse”, – teigia B.Berezovskis.
Kur revoliucijos – ten Dž. Sorosas
74 metų Dž. Sorosas, vienas turtingiausių pasaulio žmonių, niekada neslėpė savo politinių ambicijų.
Ekspertai teigia, kad Dž. Sorosas daug prisidėjo prie revoliucijų buvusioje Jugoslavijoje, Gruzijoje bei Ukrainoje. Milijardierius pats didžiavosi, kad Gruzijoje ne be jo pagalbos įvyko revoliucija. Buvęs Gruzijos prezidentas Eduardas Ševardnadzė atvirai kalbėjo apie tai, kad revoliucionieriai buvo finansuojami per Dž. Soroso remiamas institucijas.
Manoma, kad dabar Dž. Sorosas siekia nuversti Baltarusijos diktatorių Aleksandrą Lukašenką, tam naudodamas savo finansuojamas struktūras Lietuvoje bei Latvijoje.
Vienintelė revoliucija, kuri jam nepavyko, – JAV prezidento rinkimai. Dž. Sorosas kovai su prezidentu Džordžu V. Bušu (George W.Bush) skyrė ne tik visą savo politinę energiją, bet ir 75 mln. JAV dolerių, tačiau pralaimėjo.
Dž. V. Bušas vis dėlto įveikė Dž. Soroso remtą demokratą Džoną Kerį (John Kerry). Dž. Sorosas visuomet buvo vertinamas prieštaringai. Jis išgarsėjo spekuliuodamas prieš Didžiosios Britanijos centrinį banką, kai privertė devalvuoti svarą ir iš to uždirbo milijardą. Dž. Sorosas nemėgstamas ne tik Europoje, bet ir Azijoje, kur spekuliuodamas valiutomis sukėlė pačią didžiausią krizę.
Dž. Soroso finansuojami „atviros visuomenės” fondai veikia 50 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Dž. Soroso įtakos sferos driekiasi nuo Afrikos, buvusių sovietinių respublikų ir Vidurio bei Rytų Europos iki Azijos ir Lotynų Amerikos. Dž. Sorosas per savo fondus nuo 1987 metų iki 1997 metų paaukojo 1,5 milijardo JAV dolerių.
2005-11-08 13:35