Vienos Kauno mokyklos Tarybos sprendimą dėl reorganizavimo apskundė teismui, kitos pertvarkai nesipriešino, bet jos nauda abejoja
Miesto Tarybos sprendimas reorganizuoti kelias miesto mokyklas jas sujungiant sukėlė pedagogų ir tėvų pasipriešinimą.
Trijų mokyklų atstovai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti šį sprendimą. Laikinai, kol bus išnagrinėti pateikti ieškiniai, teismas sustabdė „Animos” pagrindinės, A.Stulginskio ir Vydūno vidurinių mokyklų reorganizavimą.
Direktorius optimizmo nebeturi
Kauno apygardos administraciniame teisme „Animos” mokyklos likimas turėjo paaiškėti prieš porą savaičių. Tačiau ieškinį pateikę Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga” nariai – mokyklos pedagogai ir keli tėvai – į teismo posėdį, deja, neatvyko. A.Stulginskio ir Vydūno vidurinių mokyklų reorganizavimo klausimai teisme bus nagrinėjami gruodžio mėnesį.
Tarybos sprendimu „Animą” norima prijungti prie Eigulių vidurinės mokyklos. Pagrindinis motyvas – „Animoje” mažai mokinių, patalpos neatitinka mokyklai keliamų reikalavimų.
Buvusiame darželyje įsikūrusiai ugdymo įstaigai iš tiesų ankšta: sporto salė – maža kaip kišenė, vaikams, be kelių treniruoklių, čia daugiau nieko nesiūloma. Be to, nėra fizikos ir chemijos specializuotų kabinetų, higienos normų neatitinka dailės kabinetas. Norintieji pasportuoti lauke apie sporto aikštyną gali tik svajoti. O juk mokosi čia ne vien pradinukai.
„Mokyklai trūksta net 26,6 tūkst. „krepšelio” lėšų. Atlyginimams pinigų užtenka, bet ugdymo priemonių nusipirkti, aplinką gerinti nėra už ką, – sako Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Onutė Visockienė. – Pernai mokykloje mokėsi 421 mokinys, o šiemet – tik 360. Pavyzdžiui, dviejose septintokų klasėse turėtų būti 50 vaikų, o jų – tik 39. Mokyklai, pagal ugdymo planą, priklauso 16 papildomojo ugdymo valandų, o išnaudojamos tik septynios”.
Antrus mokslo metus „Animai” vadovaujantis jaunas direktorius Darius Griežė atėjo į mokyklą laimėjęs konkursą. „Norėjosi atgaivinti kažkada buvusią patrauklią mokyklą, tačiau realybė optimizmo neteikia, – sako direktorius. – Iki šių mokslo metų vaikų skaičius dar vis augo, o nuo rugsėjo labai sumažėjo.
Bylinėjimasis teisme populiarumo tikrai nedidina, kenkia visai bendruomenei. Bylą gal ir galime laimėti, bet vaikus pralaimim”. Dėl to, kad trūko pamokų ir nebuvo sukomplektuotos kelios klasės, iš mokyklos šiemet buvo atleisti 4 mokytojai. Pasak D.Griežės, mokyklos prijungimas prie Eigulių vidurinės bendruomenės neišgelbės: kadangi dauguma „Animos” moksleivių gyvena ne jos mikrorajone, į Eigulių vidurinę tėvai jų nenorės leisti.
Svetimų skolų nelopys
Vydūno vidurinės mokyklos bendruomenė nenori, jog mokykla būtų prijungiama prie M.Mažvydo vidurinės. Tačiau ir čia bėdos panašios: kad galėtų vykti profilinis mokymas, reikia dviejų vienuoliktųjų klasių, kuriose mokytųsi 50 mokinių. Vydūniečių vienuoliktokų – tik 36. „Šioje mokykloje turėtų mokytis per 800 mokinių, o mokosi tik 545, – sakė O.Visockienė. – Vienuoliktokams dvyliktokams skiriamas minimalus 28 savaitinių pamokų skaičius, o pagal individualius mokymo planus jų turėtų būti 31”.
Mokyklos direktorius Antanas Augaitis mano, jog nėra jokios būtinybės jų mokyklai atimti savarankiškumą.
„Tėvai ir pedagogai įsitikinę, jog turime teisę išlikti tokie, kokie esam. Neabejojame, jog reikalaudami atšaukti Tarybos sprendimą einame teisingu keliu. Mūsų bendruomenės niekas neklausė, ar mes norime būti išdraskyti. Neatskleistos ir pertvarkos teigiamos pusės”, – sakė A.Augaitis.
Jo nuomone, yra geresnių sprendimų, kaip užpildyti tuštėjančias mokyklas – pavyzdžiui, pradinukus į jas grąžinti iš darželių- mokyklų.
A.Stulginskio vidurinėje mokykloje, kurią norima prijungti prie Dainavos vidurinės, mokosi 667 mokiniai, vienuoliktokų – tik viena klasė. Jiems profilinio mokymo galimybės labai ribotos. Pernai mokykla turėjo net 317,7 tūkst. litų skolų, Savivaldybė buvo priversta gelbėti pedagogus, kad jiems būtų išmokami atlyginimai. Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovų teigimu, sujungus mokyklas ir padidinus klases profiliavimas taps įvairesnis, mokiniams atsiras daugiau saviraiškos galimybių.
Dainavos vidurinės mokyklos direktorius Vytautas Kvederaitis mano, jog sukūrus monstrą – per 2000 vaikų turinčią mokyklą, dirbti nebūtų lengva. „Vaikų nestumdysime, jei reikės – visus priglausime. Bet kaimyninės mokyklos skolų užlopyti tikrai neįstengsime”, – mano direktorius.
„Krepšelis” bendras, vaikai – skirtingi
Muravos pradinės mokyklos vadovai patys prašosi, jog pradinukai būtų priimami M.Mažvydo vidurinės mokyklos globon: mat šioje mokykloje beliko tik 114 mokinių. O „Aukuro” vidurinės mokyklos pavadinimas iš miesto mokyklų sąrašo išnyko: buvę aukuriečiai dabar – „Pilėnų” vidurinės mokyklos auklėtiniai.
Jų tėvai, nors ir labai priešinosi pertvarkai, su ja buvo priversti sutikti. „Sužinoję, jog ardoma mūsų mokykla, daugelis panoro mokytis kitur – vaikų sumažėjo 130, – sako direktoriaus pavaduotoja Birutė Koreivienė. – Dabar mokytojai, eidami į pamokas, „kursuoja” tarp kelių korpusų, tai nėra patogu. Šeši mūsų pedagogai dėl sumažėjusių krūvių išėjo dirbti į kitas mokyklas”.
„Pilėnų” vidurinės mokyklos direktorius Juozas Daukšys teigia, jog sustambinus dešimtokų ir vienuoliktokų klases atsirado daugiau profilinio mokymo galimybių. „Svarbu buvo kitos mokyklos kolegas moraliai nuteikti, kad niekas, išskyrus pavadinimą, nepasikeitė.
Emocijos abiem kolektyvams nieko gero neduotų”, – įsitikinęs J.Daukšys. Jis mano, jog sutilpti viename pastate gerokai išaugusiai mokyklai būtų sunku.
Po Kovo 11-osios vidurinės mokyklos „skėčiu” nuo rugsėjo 1-osios prisiglaudė ir „Šaltinio” pagrindinės mokyklos mokiniai. Šioje mokykloje mokėsi specialiųjų poreikių vaikai, kurių dalis ir buvo perkelti į Kovo 11-osios mokyklą.
Buvusio „Šaltinio” pastate liko tik specialiosios klasės, o kiti mokiniai integruoti į bendrąsias klases. „Tėvai dar nenusiteikę leisti specialiųjų poreikių vaikų į bendrąsias mokyklas, – sako Kovo 11-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Laima Lukšienė. – Jų integracija į sveikųjų klases – pati opiausia problema”. Reorganizavus „Šaltinio” mokyklą dalis specialiųjų pedagogų neteko darbo.
Specialiųjų poreikių vaikams, pasak pavduotojos, reikia išskirtinių paslaugų, brangesnių mokymo priemonių. Tad mokyklai išsitekti bendrame mokinio „krepšelyje” kol kas nelengva.
Vicemerą bara ministerija
Savivaldybės Ūkio ir finansinės apskaitos skyriaus vedėjos Nijolės Grybėnienės teigimu, šiemet dėl bendro moksleivių sumažėjimo ir jau įvykdytos kai kurių mokyklų reorganizacijos bus sutaupyta 1 mln. 300 litų. Ši suma esą būtų dar didesnė, jei mokyklos nestabdytų pertvarkos proceso ir nesibylinėtų teismuose.
„Neatvykdami į teismų posėdžius mokyklų atstovai, matyt, specialiai stabdo procesą ir nori laimėti laiko, – įsitikinęs Savivaldybės vicemeras Kazimieras Kuzminskas. – Kad ir kokį sprendimą priimtų teismas, šiemet jokia pertvarka minėtose mokyklose nebus daroma, reikės laukti kito rugsėjo. Pedagogai, bet kokia kaina stengdamiesi išsaugoti negausias klases, patys skriaudžia mokinius, riboja jiems galimybes gauti kokybiškesnį profilinį mokymą”. Vicemero teigimu, dėl nereorganizuotų mokyklų Kaunui nuolat priekaištauja Švietimo ir mokslo ministerija.
Aldona Kibirkštienė