Pagal Pelno mokesčio įstatymo 13 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2005, Nr. 88-3292, toliau-PMĮ) nuostatas nuo 2005 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios ilgalaikiam nematerialiajam turtui gali būti priskiriamos vieneto už fizinius asmenis apmokėtos tų asmenų mokymo išlaidos, jeigu yra vykdomos visos trys nurodytos sąlygos:
1) sumos už fizinių asmenų mokymą mokamos tiesiogiai Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, mokymo įstaigoms, ir
2) fiziniai asmenys, už kurių mokymą vienetas moka 1 punkte nurodytoms mokymo įstaigoms, susiję su šiuo vienetu darbo santykiais, arba tie fiziniai asmenys pagal su šiuo vienetu sudarytas sutartis yra įsipareigoję jame dirbti po mokymo pabaigos, ir
3) fiziniai asmenys, nurodyti 2 punkte, pabaigę mokymo programas nurodytose 1 punkte mokymo įstaigose, įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją.
Vadinasi, tokias išvardintas sąlygas atitinkančios vienetų patirtos išlaidos, skirtos darbuotojų arba jų būsimųjų darbuotojų mokymui apmokėti, (įskaitant atvejus, kai darbuotojas ir dirba, ir mokosi) kaupiamos iki tų asmenų mokymo programų pabaigimo ir aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo ir (arba) kvalifikacijos įgijimo, o sukauptos jos priskiriamos ilgalaikiam nematerialiajam turtui (ši nuostata netaikoma, kai keliama (tobulinama) jau turima kvalifikacija, žr. PMĮ 17 str. 1 dalies komentaro 6.14 punktą). Šis turtas priskiriamas PMĮ 1 priedėlio ,,Kitas nematerialusis turtas” turto grupei, kuriam pagal PMĮ 1 priedėlį nustatytas 4 metų amortizacijos normatyvas. Todėl sukauptų minėtų išlaidų, priskirtų nematerialiam ilgalaikiam turtui, įsigijimo kaina į sąnaudas dalimis gali būti įskaitoma per ne trumpesnį nei 4 metai amortizacijos laikotarpį. Minėtas nematerialusis turtas į sąnaudas gali būti įskaitomas tik tuo atveju, jei jis naudojamas darbe ir būtinas vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, t. y., jei darbuotojas dirba tame (už jo studijas apmokėjusiame) vienete ir eina pareigas, kurioms reikalingas tas įgytas išsilavinimas arba kvalifikacija.
Iki 2005 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios tokios už darbuotojų aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo ir (arba) kvalifikacijos įgijimą sumokėtos sumos buvo priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
Pavyzdys
Įmonėje ,,A” dirba keletas vadybininkų, o juristo šioje įmonėje nėra. Įmonės vadovas pasiūlė vienam iš vadybininkų Vardeniui Pavardeniui, turinčiam aukštąjį vadybinį išsilavinimą, persikvalifikuoti ir, tęsiant vadybininko darbą, neakivaizdiniu būdu įgyti teisininko specialybę aukštojoje mokykloje. Įmonė ,,A” nusprendė apmokėti už darbuotojo Vardenio Pavardenio studijas. Darbuotojas pradėjo studijuoti Vilniaus universitete 2004 metais ir tų metų rugsėjo mėnesį įmonė ,,A” šiai aukštajai mokyklai tiesiogiai sumokėjo 2 500 Lt už 1-ojo semestro studijas. Įmonė ,,A”, apskaičiuodama 2004 metų apmokestinamąjį pelną, šią už darbuotojo 1-ojo semestro studijas sumokėtą sumą, turi priskirti neleidžiamiems atskaitymams.
Nuo 2005 metų įmonė ,,A” tiesiogiai Vilniaus universitetui mokėjo sumas už atitinkamo semestro studijas (po 2 500 Lt už semestrą) ir tas sumokėtas sumas kaupė iki Vardenio Pavardenio aukštojo teisinio išsilavinimo įgijimo, t.y. iki 2009 m. birželio mėnesio, kurį šis darbuotojas gavo diplomą. Sukauptą minėtų išlaidų sumą, t.y. 22 500 Lt (2 500 Lt x 9 semestrai), 2009 m. birželio mėn. įmonė priskyrė ilgalaikiam nematerialiajam turtui ir nuo 2009 m. liepos mėn. pradėjo jį amortizuoti. Įmonė ,,Kitas nematerialusis turtas” turto grupei yra nustačiusi 4 metų amortizacijos normatyvą, todėl minėto nematerialiojo ilgalaikio turto įsigijimo kaina (sukauptų išlaidų, patirtų apmokant darbuotojo mokymosi išlaidas, suma) į sąnaudas dalimis bus įskaitoma per 4 metų (48 mėn.) amortizacijos laikotarpį. Vadinasi, įmonė, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, sąnaudoms galėtų priskirti:
2009 metais 2 812, 50 Lt (22 500 Lt: 48 mėn. x 6 mėn.) sumą;
2010 – 2012 metais po 5 625 Lt (22 500 Lt : 48 mėn. x 12 mėn.) sumą;
2013 metais – 2 812,50 Lt (22 500 Lt : 48 mėn. x 6 mėn.) šio turto amortizacijos sumą, tačiau tik tuo atveju, jei darbuotojas Vardenis Pavardenis dirbs toje įmonėje ir eis juristo pareigas.
Tačiau Vardenis Pavardenis 2011 m. gruodžio mėnesį nutraukė su įmone ,,A” darbo sutartį ir išėjo iš darbo. Todėl įmonė sąnaudoms galės priskirti tik 2009 – 2011 metais apskaičiuotą ilgalaikio nematerialiojo turto (sukauptų išlaidų, patirtų apmokant darbuotojo mokymosi išlaidas) amortizacijos sąnaudų sumą, t. y. 14 062,50 Lt (2 812, 50 Lt + 5 625 Lt + 5 625 Lt).
Kitos ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimo kainos dalies, t. y. 8 437,50 Lt (22 500 Lt – 14 062,50 Lt) įmonė ,,A” ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirti negalės.