Savo vaikus mylintys ir lepinantys tėvai tenkina jų užgaidas, net nesusimąstydami apie galimas pasekmes. Pirkdami šunį ar katę, dažnai pamiršta pagalvoti apie tai, kas juos maitins, maudys ir reguliariai vedžios pas veterinarą. Be visų šių rūpesčių, yra dar ir pavojus užsikrėsti įvairiomis ligomis.
Susargdina kirminai
Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos alergologės Jolantos Sivickienės teigimu, šunų ir kačių platinamos ligos kelia pavojų ne tik patiems gyvūnams, bet ir jų mylėtojams. Be pasiutligės ir įvairių grybelinių ligų, dažnai aptinkamos ir kirminų (helmintų) sukeliamos ligos.
Suaugę helmintai gyvena augintinio plonosiose žarnose ir nesilaikant asmens higienos reikalavimų labai nesunkiai gali patekti į žmogaus organizmą. Dažniausios helmintų sukeltos ligos yra echinokokozė ir toksokarozė. Tomis ligomis galima užsikrėsti ne tik tiesioginio kontakto su gyvūnu metu, bet ir vaikams žaidžiant kieme, smėlio dėžėse, vaikų žaidimo aikštelėse, kur dažnai užklysta valkataujantys šunys ar katės.
Toksokaromis būna apsikrėtę 80 – 90 procentų ką tik pasaulį išvydusių šuniukų ir kačiukų. Su šių gyvūnų išmatomis kiaušinėliai patenka į žemę, kur per kelias savaites subręsta. Toksokarų kiaušinėliai yra atsparūs šalčiui. Jų nesunaikina net 30 laipsnių žiemos temperatūra. Kiaušinėliai gali išlikti gyvybingi iki kelerių metų.
Iš kiaušinėlio išsiritusi lervutė kartu su prarytu maistu per 2-5 dienas krauju nukeliauja į žmogaus kepenis. Po 7-10 dienų, – į širdį, plaučius, bronchus, trachėją ir t. t. Toksokarozė dažniausia pasireiškia bronchito požymiais: vargina įkyraus kosulio priepuoliai, dusulys, padidėja kūno temperatūra. Ligą neretai lydi pilvo skausmai, padidėja kepenys, limfmazgiai. Toksokarų lervutėms pakliuvus į akis, gali atsirasti įvairių regos sutrikimų: trumparegystė, žvairumas.
Baigiasi net mirtimi
Echinokokozė – sunki lėtinę eigą turinti liga, kuri neretai baigiasi invalidumu ar net mirtimi. Šia liga žmogus gali užsikrėsti bendraudamas su šunimis bei katėmis, ant kurių liežuvio ar kailio gali būti echinokoko kiaušinėlių.
Sveiki augintiniai taip pat gali užkrėsti žmogų, pernešdami užkratą nuo nesveikų ar iš parazito kiaušinėliais užkrėstos aplinkos.
Echinokokoze galima užsikrėsti ir valgant neplautas daržoves, uogas, vaisius. Virškinimo trakte iš kiaušinėlių išsilaisvinusios lervutės prasiskverbia į kraujagysles ir išnešiojamos po visą organizmą. Didesnioji lervučių dalis nusėda kepenyse, kita dalis nukeliauja į plaučius, bronchus ir t.t. Aplink organe nusėdusią lervutę pradeda formuotis cista. Ji visiškai susiformuoja per 3-5 mėnesius, po to lėtai auga visą gyvenimą. Užsikrėtusį žmogų vargina pilvo skausmai, pykinimas, karščiavimas ir daugelis kitų negalavimų. Pajutus panašius simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Alergija
Kokiu būdu gali pasireikšti alerginė reakcija augintiniui? „Bet kuriam žmogui yra rizika įsijautrinti gyvūnui, net ir tuomet, jei niekada to nebuvo anksčiau. Mažesnė rizika tiems, kurie jau gimė šalia augintinio. Kartą atsiradęs jautrumas šuniui ar katei išlieka visą gyvenimą. Gali atsirasti odos ir kvėpavimo takų simptomai: niežulys, įvairūs, bėrimai, sloga, bronchų, plaučių ligos.
Alerginė reakcija pasireiškia pačią pirmą parą po kontakto su gyvūnu. Sergantiems alergine liga ir laikantiems namuose šunį ar katę atsiranda didesnis pavojus paūmėjimams. Tokiu atveju kaskart po kontakto su gyvūnu simptomai kartojasi, atsiranda greičiau ir dažniau. Tuomet ir gydymas yra sunkesnis.
Neseniai kreipėsi berniukas, kuriam prieš metus buvo nustatyta alergija namų dulkių erkei, tuo pat metu auginantis namuose katę. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jaunuolis tapo jautrus ir katei”, – pasakojo gydytoja J. Sivickienė.
Kaip išvengti ligų
Norintiems išvengti parazitozių gydytoja J. Sivickienė patartų po kontakto su gyvūnais švariai nusiplauti rankas. Virinti šulinių vandenį, nes katės mėgsta užsiropšti ant šulinio krašto ir jei jis neuždarytas, ligų sukėlėjų gali patekti į vidų. Naminį gyvūną būtina reguliariai vesti pas veterinarą, kad skirtų vaistų nuo kirminų. Vaikas gali žaisti su sveiku šunim ar kate, bet bučiuoti nereikėtų. Neimti smėlio savo katei iš vaikų žaidimo vietos, geriau pirkti iš parduotuvės, o panaudotą pilti į šiukšliadėžę. Jei žmonės gyvena privačioje valdoje, nakčiai smėlio dėžę reikėtų uždengti plastikiniu dangčiu. Labai svarbu nuo mažens vaikus pratinti laikytis asmens higienos. Norint išvengti panašių ligų turėtų būti atliekami dirvožemio tyrimai vaikų žaidimų aikštelėse, kiemuose, pievelėse ir visur, kur daug žmonių ir gyvūnų.
Gėda prieš Europą
Pasak Vilniaus sveikatos centro vyriausiosios gydytojos parazitologės Birutės Zdanavičienės, Lietuvai turėtų būti didelė gėda prieš Europos valstybes, negalinčiai atlikti elementariausių tyrimų dėl minėtų ligų sukėlėjų nustatymo. Nors dirvožemio tyrimas užtrunka vos kelias valandas, deja, toks tyrimas atliekamas tik kartą per kelerius metus arba kai gaunamas pranešimas apie vaikų darželiuose ar žaidimų aikštelėse galimą užkrato egzistavimą. Gydytoja pasakoja, esą šiandien tik Vilniuje galima atlikti didesniąją dalį tyrimų, kadangi ten daugiau specialistų ir diagnostikos aparatų. Turbūt todėl, ironizuoja ji, Vilniaus rajone ir yra didžiausias sergamumas toksokaroze.
B. Zdanavičienė įsitikinusi, kad kai kuriuose rajonuose, kaimų vietovėse panašūs tyrimai niekada ir nebuvo atlikti. Tuomet galinti daryti prielaidą, kad sergamumas ir užkrečiamumas tose vietose gali būti didelis. Ji pastebėjo, kad tokie tyrimai šiandien nemažai kainuoja ir dažnai juos atlikti tiesiog neįmanoma, nebent tie, kas kreipiasi, susimokėtų patys.
Parazitologės teigimu, galima būtų dangstyti smėlio dėžes nakčiai, bet žinant mūsų piliečių elgesį kažin ar tai apsimoka. Kitas kelias – gaudyti valkataujančius šunis ir kates, nes jų populiacija ir migracija daro didelę įtaką ne tik visuomenės sveikatai, bet ir miestų bei kaimų įvaizdžiui.
Anot B. Zdanavičienės, šiuo metu efektyviausias būdas apsisaugoti nuo ligos sukėlėjų yra asmens higienos laikymasis.
Teko operuoti
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytoja Rūta Ščerbavičienė teigia, kad dirvožemio tyrimai atliekami kartą per keletą metų. Gydytoja sako nematanti būtinybės dažnai atlikti tokius tyrimus, esą toksokarozės atvejų Klaipėdos rajone nebuvo užfiksuota. Dažniausia jie atliekami ten, kur yra galimas ligos židinys arba kai gaunami pranešimai iš gyventojų ar įstaigų.
Ji įsitikinusi, jog medikai, konsultuojantys pacientus, turėtų atidžiau skirti reikalingą tyrimą, nes minėtas ligas lydi aukšta temperatūra ir toli gražu ne visada tai gali būti tik gripas. Juo labiau kad echinokokozė vystosi ilgai ir dažniausiai pastebima tuomet, kai jau reikalingas chirurgo įsikišimas.
Pasak gydytojos, nesenai echinokokozė buvo nustatyta devynerių metų berniukui iš Klaipėdos. Bet tai įvyko tik tuomet, kai jam buvo diagnozuota echinokoko cista plaučiuose. Vilniuje jam buvo atlikta sudėtinga operacija. Dabar berniuko laukia ilgas sveikimo procesas.
R. Ščerbavičienė pastebi, kad echinokokozė – labai klastinga ir lėtai progresuojanti liga. Todėl aptikti ją ankstyvos fazės labai sunku. „Pernai 20 metų jaunuoliui buvo diagnozuota echinokokozė. Vėliau išsiaiškinome, kad jis užsikrėtė dirbdamas su gyvūnais užsienyje ir ligą „parsivežė” iš ten”. – pasakoja ji.
R. Ščerbavičienė informavo, jog Klaipėdoje šiuo metu dirba tik du parazitologai, o šiems metams yra suplanuota 110 tyrimų visoje apskrityje. Be to, neabejoja gydytoja, progreso šioje srityje bus galima tikėtis ir tuomet, kai visuomenė pradės jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir už savo augintinį.
Rūta Žalandauskienė