Šie metai Lietuvos rinktinės saugui Sauliui Mikoliūnui bus įsimintini. Talentingas 21 metų futbolininkas pirmą kartą per savo karjerą išbandė jėgas užsienio klube – atstovavo Edinburgo „Hearts” (Škotija). Netrukus S.Mikoliūno gyvenime įvyks dar viena svarbi permaina. Birželio 25 dieną Vilniuje numatytos futbolininko vestuvės.
„Kauno dienoje” – interviu su S.Mikoliūnu.
Komandos draugai sutiko šiltai
– Pirmą sezoną žaidei užsienio klube. Ar sunki legionieriaus duona?
– Nelengva. Vis dėlto maniau, kad bus sunkiau. Tačiau „Hearts” futbolininkai labai maloniai priėmė, nejutau jokio spaudimo, gerai sutariau su treneriu, todėl sunkumų neiškilo.
– Ar greitai apsipratai Edinburge? Kokias buities sąlygas sudarė klubas?
– Prisitaikiau greitai. Visiems lietuviams klubas skyrė gerus butus miesto centre. Gyvenome netoli vienas kito.
– Kaip su Tavimi ir Mariumi Kižiu bendravo „Hearts” žaidėjai, kai jūs tik pasirodėte Edinburge?
– Visi futbolininkai parodė dėmesį. Prieidavo, paklausdavo, ar viskas gerai, ar neturime kokių nors problemų. Mumis ypač rūpinosi komandos kapitonas. Jis po penkis kartus per dieną pasiteiraudavo, ar mums tikrai nieko netrūksta.
– Ar naujieji komandos draugai klausinėdavo apie Lietuvą, mūsų futbolininkus?
– Žinoma. Jiems įdomu, kuris žaidėjas kokiame klube rungtyniauja. „Hearts” futbolininkai žinojo, kad Lietuvos rinktinei neblogai sekasi pasaulio čempionato atrankos turnyre.
Dabar su teisėjais nekonfliktuotų
– Koks Tau buvo sezonas „Hearts” ekipoje?
– Manau, kad sezonas buvo geras. Jei ne tas nelemtas incidentas, sezoną galėčiau pavadinti labai geru.
– Tikriausiai gerus įspūdžius apkartino griežta bausmė – už nesusitvardymą ir teisėjo asistento pastūmimą buvai diskvalifikuotas septynerioms rungtynėms. Kaip dabar vertini savo elgesį ir Tau skirtą bausmę?
– Dabar tokioje situacijoje, kokia buvo tada, sugebėčiau susivaldyti.
Tada nežinojau, kokios dėl tų dviejų parodytų kortelių gali būti pasekmės. Aš nepuoliau teisėjo mušti, tik norėjau išsiaiškinti. Gal mane per griežtai nubaudė. Tačiau dabar taip tikrai nesielgčiau. Arbitrui nieko neįrodysi, nors jis paskutinę varžybų minutę ir padarė šiurkščią klaidą.
Turėjo geresnes treniruočių sąlygas
– Škotijoje yra dvi stiprios komandos – Glazgo „Rangers” ir Glazgo „Celtic”. Likusios kovoja tik dėl trečiosios vietos. Kaip apibūdintum tas likusias ekipas?
– Jos tarpusavyje kovoja labai aršiai. Net Škotijos pirmenybių autsaideriai nėra lengvų taškų dalytojai. Būna, kad paskutinę vietą užimantis klubas įveikia „Celtic” futbolininkus. Dabar „Celtic” jau nebetriuškina varžovų.
– Į kelintą vietą Škotijos čempionate galėtų pretenduoti stipriausios Lietuvos ekipos – Kauno FBK „Kaunas” ir Panevėžio „Ekranas”?
– Sunkoka atsakyti. „Kaunas” ir „Ekranas” yra geros ekipos. Tikriausiai jos užimtų vietą turnyro lentelės viduryje.
– Kuo skiriasi treniruotės „Kaune” ir „Hearts”?
– Treniruočių sistema panaši, mūsų treneriai geri. Skiriasi tik treniruočių sąlygos. Škotijoje jos kur kas geresnės.
Stratego pasitraukimas įvertintas skirtingai
– Kur rungtyniaujama šiurkščiau – Lietuvoje ar Škotijoje?
– Škotijoje. Šioje šalyje žaidžiama gerokai šiurkščiau.
– „Hearts” šalies čempionate užėmė tik penktąją vietą ir Europos turnyruose nedalyvaus. Kaip patys futbolininkai įvertino tokį rezultatą?
– Nelabai jie apie tai kalbėjo. Komandai svarbiausia buvo užimti trečiąją vietą. Kai paaiškėjo, jog užduoties neįvykdysime, kiti rezultatai nebebuvo labai svarbūs.
– Ar futbolininkai nusiminė, kai sužinojo, jog su komanda atsisveikina treneris Džonas Robertsonas? Kokia buvo jų reakcija?
– Į trenerio pasitraukimą žaidėjai reagavo skirtingai. Vieni nusiminė, kiti – ne.
– „Hearts” namų varžybas žaidžia 18000 žiūrovų talpinančiame „Tynescastle” stadione. Kiek vidutiniškai žmonių stebi komandos rungtynes, ar jie aktyviai palaiko jus?
– 9000 ateina visada, mažiau nebūna. Kartais varžybas žiūri 12000 aistruolių, kai kada jų susirenka ir 15000. Gerbėjai mus visada palaiko labai energingai.
Stebina škotų elgesys
– Škotijoje gyvenai su sužadėtine Roberta. Kada ir kur žadate kelti vestuves?
– Su Roberta, kuri studijuoja Vilniaus universitete, tuoksimės birželio 25 dieną Vilniuje.
– Ar ilgai draugavai su būsimąja žmona?
– Pustrečių metų.
– Ką veikdavai Edinburge laisvalaikiu?
– Tik atvykę lankydavomės parduotuvėse. Vėliau eidavome į kino teatrą, zoologijos sodą, žaisdavome boulingą. Laisvalaikį leisdavau ir su sužadėtine, ir su komandos draugais lietuviais. Po romantiškesnes vieteles vaikščiodavome su Roberta.
– Kaip apibūdintum škotus? Kurie jų bruožai patinka, kurie galbūt nervina?
– Škotai yra smalsūs. Jie visko klausinėja, kartais net pernelyg įkyriai. Lietuviai, palyginti su škotais, yra labai mandagūs ir kultūringi žmonės. Škotai kartais elgiasi nesuprantamai – viešose vietose riaugėja, gadina orą. Jiems tai atrodo linksma, jie juokiasi.
Norėtų žaisti Anglijoje
– „Hearts” klubui „Kaunas” Tave buvo paskolinęs iki šių metų gegužės 31 dienos. Kas girdėti dėl kito sezono? Ar norėtum ir toliau vilkėti Edinburgo komandos marškinėlius?
– Dabar deriname sąlygas su „Kauno” klubo vadovais. Norėčiau ir toliau žaisti „Hearts” komandoje. Škotijoje man patiko, buvo geros sąlygos.
– Tavo sportinė kreivė labai sparčiai kyla aukštyn. Karjerą pradėjai Lietuvos futbolo A lygos debiutantėje Vilniaus „Šviesoje”, vėliau perėjai į „Ekraną”, o pernai su „Kaunu” tapai Lietuvos čempionu. Šiemet žaidei užsienio klube, esi kviečiamas į šalies nacionalinę rinktinę. Apie kokį artimiausią karjeros laiptelį svajoji?
– Kuo aukščiau, tuo sunkiau tais laipteliais kopti. Tačiau norisi kilti aukštyn. Būtų labai smagu iš Škotijos patekti į Anglijos aukščiausiąją lygą.
Valdas Kasperavičius