Daugelio mokyklų psichologų darbo krūviai viršija normas. Tai gali turėti neigiamos įtakos jų paslaugų kokybei ir mokiniams teikiamos psichologinės pagalbos prieinamumui – teigiama Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro atliktos švietimo sistemoje dirbančių psichologų apklausos išvadose.
„Psichologinės pagalbos mokiniui teikimo tvarkos apraše” nurodyta, kad mokyklos psichologo etatas steigiamas, kai joje mokosi nuo 301 iki 600 mokinių.
„Respondentų pateikti besimokančių konkrečioje mokykloje vaikų skaičiai rodo gana netolygų psichologų darbo krūvių pasiskirstymą. Tačiau darbo užmokestis pagal aptarnaujamų vaikų ir jaunuolių skaičių ir atliekamas funkcijas nėra diferencijuojamas”, – Eltai sakė Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro direktorė Irma Čižienė.
Pasak specialistės, pradinės mokyklos psichologas dirba su konkretaus amžiaus tarpsnio vaikais ir susiduria su šiai amžiaus kategorijai būdingomis psichologinėmis problemomis. Tuo tarpu vidurinėje mokykloje dirbančio psichologo veiklos sritys ir funkcijos daug platesnės – reikia papildomai atlikti darbus, susijusius su įvairių priklausomybių prevencija atskiroms amžiaus grupėms, savižudybių ir krizių prevencija, profesiniu orientavimu, ir kitus.
Apklausa parodė, kad specialistų netenkina ir psichologų veiklą reglamentuojantis teisinis pagrindas.
„Būtina atnaujinti psichologų atestacijos nuostatus, taisyti ir tikslinti sutrikimų klasifikacijoje vartojamas sąvokas, reglamentuoti psichologų darbo laiko trukmę ir paskirstymą. Nėra tiksliai teisiškai įtvirtintas bendradarbiavimas tarp atskirų pagalbos teikimo lygmenų, psichologų bei profesinio kuravimo tvarka”, – vardijo I. Čižienė.
Tyrimo duomenimis, ne visų pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai gali patenkinti mokyklų psichologų poreikius ir užtikrinti reguliarų, sistemingą ir efektyvų bendradarbiavimą. Paprašyti įvardyti šios problemos priežastis, respondentai minėjo didelį užimtumą, skurdžią materialinę bazę, patalpų, specialistų stygių ir kitus veiksnius.
Psichologų nuomone, jų praktikai labai svarbi profesinė priežiūra – supervizijos. Todėl tikslinga būtų ne tik sukurti efektyvią, teisiškai reglamentuotą profesinės priežiūros sistemą, bet ir rasti lėšų jos įgyvendinimui.
Už profesinę priežiūrą ją atliekantiems profesionalams turėtų būti mokama – įsitikinę švietimo sistemoje dirbantys psichologai.
„Lietuvoje nėra vienos institucijos, kuri centralizuotai aprūpintų metodine literatūra, psichologinio įvertinimo metodikomis. Reali situacija rodo, kad šiuo metu tai vyksta fragmentiškai, psichologai darbo priemonių trūkumą užpildo kas kaip išmano ir gali”, – pabrėžė Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro direktorė.
Anoniminės apklausos organizatoriai siekė išsiaiškinti psichologinės pagalbos teikimo švietimo įstaigose ypatumus, psichologų profesinius poreikius, lūkesčius ir siūlymus, sužinoti, su kokiais trukdžiais ir problemomis jie susiduria kasdieniame darbe.
Anketas užpildė 230 švietimo sistemoje dirbančių psichologų.
„Tyrimo išvados buvo pristatytos Švietimo ir mokslo ministerijai. Atsižvelgus į jas numatoma koreguoti teisinę bazę, mokyklos psichologams pirkti vaikų raidos ir problemų vertinimo metodikas, rengti naujos psichologų atestacijos nuostatas”, – sakė I. Čižienė.
Pagal 2003 metais patvirtintą pedagoginės psichologinės pagalbos modelį, pagalba moksleiviams visų pirma teikiama mokyklose, paskui – savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Už visos mokiniui teikiamos pagalbos plėtojimą atsakingas prieš 15 metų įkurtas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.
2005-11-07 16:10