Spalio mėnesį eismo organizatorių rengtų eksperimentų metu tragedijų keliuose sumažėjo
Tvarka keliuose besirūpinantys pareigūnai spalio ir lapkričio mėnesius vadina vienais pavojingiausių ir sudėtingiausių laikotarpių eismo dalyviams. Pasikeitus eismo sąlygoms – gerokai pailgėjus tamsiam paros metui, pablogėjus matomumui ir subjurus orams, tradiciškai žymiai suprastėja pagrindiniai avaringumo rodikliai, padaugėja eismo įvykių ir juose nukenčiančių žmonių skaičius.
„Sutaupytos” gyvybės
Siekdami užbėgti nelaimėms už akių policijos pareigūnai spalį paskelbė saugaus eismo mėnesiu ir vienu metu ėmėsi keleto prevencinių priemonių. Skirtingų regionų policijos įstaigų vadovai savarankiškai numatė darbo metodus ir būdus saugiam eismui užtikrinti prižiūrimose teritorijose. Atsižvelgiant į tai, kad savaitgaliais ir pirmadieniais užregistruojama daugiausia eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, buvo sustiprintas patruliavimas keliuose ir gatvėse. Pareigūnai patys lankėsi mokyklose bei kitose vaikų ugdymo įstaigose, dalyvavo susitikimuose su tėvais ir netgi mėgino apeliuoti į vairuotojų protą kartu su bažnyčia. Drauge su bendruomenių nariais buvo aptarinėjama esama saugaus eismo situacija, analizuojami eismo dalyvių įpročiai ir kultūros stoka, jaunų žmonių daromi šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Eismo priežiūros tarnybos vadovas Saulius Skvernelis, paprašytas pakomentuoti pasiektus rezultatus, patikino, kad nors dar nėra apibendrinta visa statistinė informacija apie nelaimes keliuose, kai kurie dalykai nuteikia optimistiškai.
„Tikrai negalima kalbėti apie kokį nors persilaužimą ar iš esmės pagerėjusią situaciją, tačiau kai kurie niuansai džiugina. Nors techninių avarijų ir įskaitinių eismo įvykių buvo kiek daugiau, svarbiausia, jog 2005-ųjų spalį mes praradome keletu gyvybių mažiau nei tuo pat laiku prieš metus. Tegu jas galima suskaičiuoti ant pirštų, tačiau tai jau šioks toks žingsnis į priekį, nes 2004-aisiais spalį žuvusiųjų prieaugis buvo net 50 proc. Dabar – maždaug 1,5 proc. sumažėjimas”, – sakė S.Skvernelis.
Komisaras taip pat pastebėjo, kad šiais metais užfiksuota mažiau avarijų, kurias sukėlė girti vairuotojai. Jo teigimu, jei tai ne palankus aplinkybių sutapimas – galima tik džiaugtis augančiu automobilininkų sąmoningumu. S.Skvernelis žadėjo artimiausiu metu itin kruopščiai išanalizuoti „spalio eksperimentus”, užfiksuotus pokyčius ir priimti tolesnius sprendimus.
Kauno permainos
Teigiamai didžiųjų eismo saugumo akcijų Kaune rezultatus vertino ir miesto policijos Eismo priežiūros tarnybos vadovai. Pasak Eismo priežiūros tarnybos atstovės spaudai Gražinos Jasiūnienės, spalį prevenciniam darbui buvo pasitelktos visos pareigūnų ir policijos rėmėjų pajėgos.
„Mūsų žmonės daug dėmesio skyrė bendradarbiavimui su žiniasklaida, susitikinėjo su mažiausiais eismo dalyviais keliolikoje mokyklų, vaikų darželių bei globos namų. Buvo surengti susitikimai su Vilijampolės mikrorajono gyventojais, kuriuose kalbėta apie avarijas ir galimybes jų išvengti. Kelių patrulių rinktinės specialistas K.Ločeris pateikė statistinių įvykių analizę, patarė, kaip išvengti nelaimių naudojantis visuomeninio transporto paslaugomis, padrąsino žmones atvirai kalbėti apie dalykus, dažniausiai išprovokuojančius nelaimes keliuose ir gatvėse”, – pasakojo G.Jasiūnienė.
Be to, pareigūnai drauge su jaunaisiais policijos rėmėjais bei šauliais aktyviai įsitraukė į pėsčiųjų „perauklėjimo” akciją. Jie stengėsi pakalbėti su kauniečiais, gatves kirtusiais ne pėsčiųjų perėjose, atkreipti dėmesį į jų patiriamą riziką ir kitiems eismo dalyviams sukeliamus keblumus. Pažeidėjams buvo dalijamos skrajutės su informacija, kokių reikalavimų privalu laikytis savo pačių saugumui užtikrinti. Beje, akcijos „Pėstieji, būkite drausmingi” metu išaiškinta net 810 pažeidėjų, ignoravusių Kelių eismo taisykles.
Galima ginčytis, ar informacija apie saugų elgesį keliuose pasiekė tas ausis, kurioms pirmiausia buvo skirta, ir ar privertė bent vieną eismo dalyvį keisti savo elgesio gatvėje algoritmą, tačiau Kauno eismo įvykių suvestinė nuteikia optimistiškai: nors spalio mėnesį miesto gatvėse buvo sužeista 10 žmonių daugiau (87; pernai – 77), tačiau žuvo trimis žmonėmis mažiau (šiais metais 2, pernai – 5).
Greitis nebaisus
Praėjusį mėnesį buvo surengtas dar vienas eksperimentas, galėjęs turėti neigiamos įtakos avaringumo rodikliams. Dviejose autostrados Kaunas – Vilnius atkarpose buvo iki 110 km/val. padidintas leistinas maksimalus automobilių greitis. Klausiami, ar tai sukėlė kokių nors papildomų problemų, kalbinti policijos pareigūnai vienbalsiai teigė, jog šiuose ruožuose neužfiksuota nė vienos avarijos. Jų vertinimu, gerus rezultatus lemia itin gera čia esančios kelio dangos kokybė.
Beje, Susisiekimo ministerijos specialistai šiuo metu keliose geros kokybės autostrados atkarpose specialia aparatūra („negąsdinančia” vairuotojų) matuoja transporto srauto greitį ir ketina analizuoti jo įtaką avaringumui. Jei rezultatai bus teigiami, galbūt bus galima tikėtis greičio režimo peržiūrėjimo.
Tiesa, kol kas daugiau dėmesio skiriama greičio sumažinimui.
Spalio viduryje eksperimento tvarka keliuose Vilnius – Kaunas – Klaipėda ir Vilnius – Utena pradėti įrengti pirmieji stacionarūs greičio matuokliai, kurie fiksuos leistiną greitį viršijančius vairuotojus ir jų automobilius.
Prietaisu užfiksuoti duomenys bus teikiami Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai.
Susisiekimo ministro Petro Čėsnos nuomone, greičio matuoklių įrengimą skatina teigiama kitų ES šalių patirtis, nes per didelis greitis yra viena pagrindinių skaudžių eismo įvykių šalies keliuose priežasčių. Pasak ministro, greičio matuoklių įrengimas avaringuose kelio ruožuose būtų daugiau drausminanti, o ne baudžiamoji priemonė. Tai padėtų mažinti skaudžių avarijų užmiesčio keliuose skaičių, leistų įgyvendinti ES šalių transporto ministrų 2003 m. spalio 23 d. Veronoje priimtą deklaraciją, raginančią iki 2010 metų perpus sumažinti avarijų ir jų aukų skaičių Europos keliuose.
Skelbiant konkursą dėl prietaisų įrengimo, Lietuvos automobilių kelių direkcija ypatingus reikalavimus kėlė fiksuojamų nuotraukų kokybei, nes nuotraukose turi būti gerai matomas ne tik automobilio numeris, bet ir vairuotojas. Vėliau fotografijos bus pridėtos prie ataskaitų apie pažeidimus ir taps pagrindu bausti greitį viršijusius vairuotojus.
Prietaisų įrengimas finansuojamas iš valstybinės Kelių priežiūros ir plėtros programos. Įmonė „Clavis”, laimėjusi konkursą dėl šių prietaisų įrengimo, turi spalio mėnesio antroje pusėje sumontuoti įrangą keliuose, kompiuterizuotas darbo vietas policijos įstaigose bei apmokyti policijos pareigūnus apdoroti gaunamus duomenis. Numatoma, kad šie stacionarūs greičio matuokliai eksperimento tvarka veiks vienerius metus.
Renaldas Gabartas