AB „Klaipėdos kartonas” pradėjo spręsti dumblo, susidarančio valant techninį vandenį, panaudojimo klausimą. Įmonė dumblu tręšia Dumpiuose pradėtus auginti gluosnius, kurie bus naudojami kaip ekologiškas katilinių kuras.
Pasak Arūno Pasvensko, „Klaipėdos kartono” generalinio direktoriaus, įgyvendinant aplinkosauginį projektą buvo remtasi Švedijos, kurioje aplinkosaugai skiriamas ypatingas dėmesys, patirtimi. Įmonė savo nuotekų valymo cecho teritorijoje Dumpiuose pradėjo auginti specialiai energetikos ūkiui veistus greitai augančius gluosnius.
Gluosnių laukų tręšimui naudojamas tik patikrintas ir atitinkantis aplinkosauginius reikalavimus dumblas. Prieš tręšimą buvo atlikti išsamūs dirvožemio bei dumblo kokybės tyrimai. Buvo nustatyta, kad dumblas atitinka visus ekologinius reikalavimus ir gali būti naudojamas kaip trąša.
Dumblas susidaro gamybinių nuotekų valymo procese. Savo sudėtyje jis turi smulkaus makulatūros masės plaušo, nedaug azoto bei fosforo. Jis yra tinkamas ne tik dirvų tręšimui, bet ir karjerų rekultivavimui, sąvartynų uždengimui.
„Gluosnių auginimo projektas leis spręsti dumblo, kuris iki šiol eilę metų buvo saugomas sąvartyno aikštelėje, panaudojimo problemą”, – akcentuoja A.Pasvenskas.
Gluosniai kaip medžio kuras (biokuras) tinka vartoti šilumą teikiančiose katilinėse. Jie auga 8 kartus greičiau, nei įprastiniai medžiai, ir tinka šilumai gaminti ne tik rajoninėse katilinėse, bet ir nuosavuose namuose, šiltnamiuose, grybų auginimo ūkiuose. Kaloringumo atžvilgiu 20 tonų gluosnių skiedrų prilygsta 5 tonoms akmens anglies. Viena tona gluosnių skiedrų duoda maždaug tiek pat šilumos energijos kiek ir viena tona durpių briketų. 1 ha plote nuimtas gluosnių derlius leistų pagaminti apie 39 MWh šilumos.
Sodinukus bendrovės darbuotojai, vadovaujami nuotekų valymo cecho viršininko Kento Astrausko, savo jėgomis sodino šių metų birželio mėn. pradžioje. Subrendusios gluosnių plantacijos derlius po 3-4 metų siekia apie 54-76 t medienos iš 1 ha. Gluosnių augimvietės iš viso gali būti eksploatuojamos apie 30 metų.
Pirmaisiais metais 1 ha plote užaugintus iki 2 m 30 cm aukščio medelius „Klaipėdos kartonas” planuoja naudoti sodinukams ir pavasarį plėsti gluosnių augimvietę.
Antrą šimtmetį gyvuojantis „Klaipėdos kartonas” – vienintelis gofruoto kartono žaliavos gamintojas Baltijos šalyse ir Kaliningrado srityje. Visa produkcija gaminama tik iš antrinės žaliavos – makulatūros. Taip išsaugomas labai svarbi ekologinės grandinės dalį – medis. Kiekviena tona makulatūros išsaugo 15 medžių, 30 kub. m. vandens, 500 kg naftos. Nesunku paskaičiuoti, kad per metus apie 100 tūkst. t. makulatūros perdirbanti įmonė išsaugo apie 1,5 mln. medžių, 3 mln. kub. m. vandens ir apie 50 tūkst. t. naftos.
„Klaipėdos kartonas”, kuriame dirba per 300 žmonių, perdirba makulatūrą surinktą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Kaliningrado srityje. Įmonė yra didžiausias makulatūros naudotojas regione.
„Neabejotinai mūsų veikla atneša didelę naudą ne tik šalies pramonei, bet ir labai taupo gamtos išteklius”, – sako „Klaipėdos kartono” vadovas A.Pasvenskas.
Šiais metais „”Klaipėdos kartonui” suteiktas ir aplinkosaugos vadybos sertifikatas ISO 14001, įrodantis, kad Klaipėdos centrinėje miesto dalyje veikianti įmonė atitinka visus ekologinius reikalavimus.
Šiemet „Klaipėdos kartonas” planuoja gamybą padidinti apie 8-9 proc. – iki 85 tūkst. tonų žaliavos gofruoto kartono gamybai.