Žmogaus akys regėjo gulbės savižudybę

Legenda apie gulbių ištikimybę, kai netekęs mylimojo paukštis nusižudo, – visai ne graži pasaka.

Tuo įsitikino 15 metų gamtos apsaugos inspektoriumi dirbantis biržietis Artūras Griška. Vyras pirmą kartą savo akimis išvydo sukrečiantį vaizdą – jo akyse Apaščios upėje nusiskandino jauna gulbė.

Šis nepaprastai jaudinantis vaizdas taip sukrėtė inspektorių, kad jis dar ilgai nerado sau vietos.

A.Griška po incidento apgailestavo ir dėl to, kad rankose neturėjo vaizdo kameros – nufilmuoti kadrai išties būtų unikalūs.

„Į tai, ką mačiau, jautresnių nervų žmogus tikrai negalėtų žiūrėti. Man ir pačiam klaiku pasidarė”, – „Panevėžio rytui” prisipažino A.Griška.

Gulbės patelės savižudybė įvyko po to, kai nežinia kaip susižeidė ir į žmonių rankas pateko kita jos amžiaus gulbė – patinėlis.

Praėjusį penktadienį, apie 10 valandą, A.Griškai paskambino Biržų miesto Vilniaus gatvės gyventojas ir pranešė, kad jo kieme yra sužeista gulbė.

Nuvažiavęs ir pamatęs, kad gulbės jaunikliui sulaužytas sparnas, paukštį specialistas išvežė į maisto ir veterinarijos tarnybą apžiūrėti medikams.

Netrukus A.Griška vėl sulaukė telefono skambučio, jog kieme vėl vaikšto gulbės jauniklis. Apie tai, kad paukštis dar jaunas, liudijo jo ne balta, o pilkoka spalva.

Išsiaiškinę, jog tai jau kita gulbė, A.Griška vėl lėkė į Vilniaus gatvę. Ten viename namo kieme, netoli Maironio gatvės, vaikščiojo sveikas ir žvalus gulbės jauniklis.

Pagavęs paukštį, inspektorius jį nuvežė prie Apaščios upės. Prie J. Janonio gatvės gale esančio tilto gulbę jis paleido į vandenį.

Biržiečiai toje vietoje yra matę plaukiojančią gulbių šeimyną – senų gulbių porelę su trimis jaunikliais. Gelbėtojas tikėjosi, kad paklydėlis suras gentainius.

Nusižudė tiesiog akyse

Paleistas į vandenį gulbinas ėmė smagiai turkštis, atsigėrė vandens. Tuo metu inspektoriui neatrodė, jog jis būtų patyręs didelį stresą ir kentėtų.

Tačiau jau po kelių minučių A.Griška pastebėjo, jog gulbė pradėjo keistai suktis ratu vienoje vietoje.

„Iš pradžių pamaniau, kad ji taip žaidžia – įkišusi galvą po vandeniu palaiko ir vėl ištraukia. Tačiau paskui išsigandau – kai paukštis vėl panardino galvą po vandeniu ir tokia poza pradėjo vėl klaikiai suktis ratu. Taip jis sukosi kokias 5 minutes, kol suplasnojo sparnais ir dingo po vandeniu”, – prisiminė sukrečiantį paukščio agonijos vaizdą gamtosaugininkas.

Paukščio nuo žūties gamtosaugininkas išgelbėti negalėjo – viskas vyko viduryje upės.

Nubėgęs pas paupyje gyvenančius biržiečius, vyras pasiskolino ilgą kartį ir ištraukė nelaimėlio kūną.

A.Griška net neabejojo, jog paukštis nusižudė.

Skrodimas ligos nerodė

Manydamas, jog tokį gulbės elgesį galėjo lemti smegenų patologija ar kita liga, negyvą gulbę vyras nuvežė pas veterinarijos gydytojus, kad šie atliktų skrodimą.

Tačiau skrodimo metu jokių organų pakitimų ar ligų nerasta. Pasak Biržų maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojos Algio Kvedaravičiaus, paukštis buvo visiškai sveikas.

Veterinarijos gydytojas pra-nešė dar vieną liūdną žinią – anksčiau A.Griškos atvežtą sužeistąją gulbę teko užmigdyti, nes jo sparnas buvo labai smarkiai sužalotas. Keliose vietose lūžę kaulai, sutraiškyti raumenys. Net ir gydant antibiotikais būtų prasidėjęs kraujo užkrėtimas ir gulbės jauniklis būtų nugaišęs.

Skrodimo metu buvo nustatyta, jog nusiskandinęs gulbės jauniklis buvo moteriškos lyties, o toks pat jauniklis sužeistu sparnu – vyriškos.

Skausmą lėmė netektis

A.Griška sakė sunkiai įsivaizduojantis, kas galėjo pastūmėti gulbę tokiam elgesiui.

Jo manymu, gulbė galėjo matyti, kaip žmogus išveža jos gentainį, ir dėl to patyrė labai didelį stresą. Pasimetusi nuo vados ir dar netekusi artimojo arba nujautusi, jog šis negyvens, patelė taip pat pasirinko mirtį.

„Jos abi galėjo pasimesti nuo savo vados. Greičiausiai, kad būdamos dar nepatyrusios, jaunos gulbės skrisdamos atsitrenkė į elektros laidus – taip viena iš jų ir susižeidė”, – svarstė A.Griška.

Versiją, jog antrosios gulbės savižudybę lėmė smarkus atsitrenkimas į elektros laidus, gamtosaugininkas atmetė. Juk antroji gulbė buvo koordinuota ir neatrodė traumuota.

Šį kartą biržietis vis dėlto linkęs patikėti legenda apie gulbių ištikimybę – žuvus vienam gentainiui, kitas nusižudo.

Apie tokius realius atvejus A.Griška dar nebuvo girdėjęs, todėl panašias istorijas iki šiol laikė pramanytomis.

Irena Gasaitytė

„Panevėžio rytas”