Kaltinimų dėl žemų atlyginimų taikinyje – ne tik valdžia

Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, šalies gyventojai dėl žemų atlyginimų linkę kaltinti valstybės vykdomą politiką bei bendrą ekonominę situaciją. Ne paskutinis kaltininkų eilėje minimas ir darbdavių geranoriškumo stygius. Tačiau „Vakarų ekspreso” kalbinti specialistai, užuot badę pirštais į valdžią, siūlo ieškoti objektyvių priežasčių.

SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, lietuviai dėl mažų atlyginimų kaltina visus, išskyrus save. Valdžia, anot pašnekovo, čia mažai ką pakeistų, juk ne ji moka algas.

„Muziką užsako privatus sektorius, o valdžia atsakinga tik tiek, kiek veikia bendrą ekonominę situaciją”, – tikina G. Nausėda.

Kita vertus, priešpaskutinė vieta pagal darbo užmokestį Europos Sąjungos naujokių dešimtuke iš tiesų nedžiugina. Tačiau su paveldėtu ekonominio išsivystymo lygiu, anot pašnekovo, taikyti į viduriuką būtų nerealu.

Atsakomybę dėl atlyginimų, G. Nausėdos įsitikinimu, turėtų prisiimti ir patys darbuotojai.

„Privalai būti toks nepakeičiamas ir brangus darbdaviui, kad jis sutiktų tau mokėti daugiau”, – teigia pašnekovas.

Lemia asmeninės savybės

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Giedrius Kadziauskas tikina, kad atlyginimų dydį lemia darbuotojų asmeninės savybės, ir tik labai maža dalis atsakomybės tenka valstybės vykdomai politikai.

Anot pašnekovo, ekonominiu požiūriu įvertinti atlyginimų dydį esą apskritai neįmanoma. Jie nepriklauso nuo darbo sunkumo. Svarbiausias kriterijus – kaip tą darbą vertina galutinis vartotojas, kitaip tariant, kiek jis reikalingas rinkai. Pavyzdžiui, vairuotojų bei statybininkų atlyginimai, kilus vadinamosios naujosios emigracijos bangai, išaugo dvigubai.

Tačiau valstybės politika gali daryti įtaką atlyginimo dydžiui per mokesčius. „Retas kuris pasidomi realiu atlyginimu ir gali įvardyti tik į rankas gaunamą sumą. Tokiu būdu žmonės neįvertina galimybės sumažinti mokesčius. Efektyvinant valdžios aparatą ir darant reformas tai būtų įmanoma”, – teigia G. Kadziauskas.

Prieštarauja logikai

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Kęstutis Linkus įsitikinęs, kad darbdavių konkurencijos nulemtas atlyginimų augimas nepagrįstas jokia ekonomine logika.

„Dėl kokių priežasčių gali augti darbo užmokestis? Tik dėl didėjančio darbo našumo. Atlyginimas yra tiesiogiai proporcingas jam. Visa kita – spekuliacijos, politika, asmeniniai žmogaus interesai”, – teigia pašnekovas.

Anot jo, tiesiog reikia daugiau dirbti ir nesitikėti europinių atlyginimų per vienerius metus.

Kita vertus, valstybė dar, matyt, nesuvokė problemos ir nieko nepadarė. „Kodėl atvėrėme vienus vartus, o kitų ne? Lietuviai važiuoja dirbti į Airiją, tai kodėl mums neįsileidus baltarusių?” – klausia pašnekovas.

Emigravo pusė milijono tautiečių, o darbui Lietuvoje, anot K. Linkaus, išduota tik 4000 licencijų. „Tokia politika užkirs kelią bet kokiam ekonominiam augimui ir kvepia rimtomis problemomis”, – pranašauja pašnekovas.

Atlyginimai atsiliko

Banko „Nord/LB Lietuva” vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio įsitikinimu, atlyginimų dydis labiausiai priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių, tačiau visi esą nori kitokio atsakymo – bendrų priežasčių. Viena tokių, anot pašnekovo, paskutinių metų Lietuvos istorija.

„Įmonėms teko stipriai suvaržyti sąnaudas, o tuo metu Lietuvoje klestėjo nedarbas. Tokiu būdu atlyginimų augimas atsiliko nuo ūkio plėtros”, – teigia R. Rudzkis. Tačiau maži atlyginimai, anot pašnekovo, leido padaryti milžinišką ekonomikos šuolį.

O kuo čia dėta valstybė, R. Rudzikis teigia iš viso nesuprantąs. Juk didžioji dalis šalies gyventojų dirba privačiame versle. Tačiau stiprios profesinės sąjungos iš tiesų galėtų paspausti įmones.

„Pasaulio praktika rodo, kad ten, kur stiprios profesinės sąjungos, aukštesni atlyginimai”, – teigia pašnekovas.

Priežastis – godumas

Vis dėlto Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė įsitikinusi, kad dėl mažų atlyginimų kalta valstybės politika, tačiau ne tiek, kiek darbdavių godumas.

„Įmonių pelnas išaugo 50 proc., o atlyginimai – vos dešimčia”, – piktinasi pašnekovė.

Anot G. Gruzdienės, atlyginimų problemą išspręstų aktyvesnės privačių darbdavių ir profesinių sąjungų derybos. Tačiau situacija keičiasi ir dabar: pirma žmogui buvo svarbu išgyventi, o dabar jis jau gali rinktis.

Ydingas mentalitetas

Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas įžvelgia daugiau priežasčių, lemiančių žemą darbo užmokestį šalyje.

„Galima apkaltinti šalies likimą – per vėlai įstojome į Europos Sąjungą. Tačiau koją kiša ir pačių mentalitetas: neturime verslumo tradicijos ir laukiame, kol valdžia ką duos. Praeis daug laiko, kol tarnautojo psichologija išaugs iki verslininko”, – teigia pašnekovas.

Kita vertus, valdžia taip pat nesiima kelti verslumo dvasios bei atverti kelius jauniems žmonėms.

D. Arlauskas pabrėžia ir darbdavių indėlį. Anot jo, verslininkams labiau rūpi, kaip maksimaliai „išsunkti” darbuotoją, o ne formuoti pastovų kolektyvą.

Pašnekovas negaili priekaištų profesinėms sąjungoms. „Ne vienerius metus kalbama, kad reikia plėsti profesinių sąjungų veiklą, kurti darbo tarybas, tačiau profesinės sąjungos užsitikrino sau materialinę gerovę ir nebekovoja už vietą po saule. Jų veikla taip ir praslysta emociniame lygmenyje”, – piktinasi D. Arlauskas.
Indra Duotaitė