Bendramokslių patyčios vaikų gyvenimą verčia pragaru

Neseniai Klaipėdos „Vyturio” vidurinės mokykloje atlikta apklausa parodė, kad čia, kaip ir kitose švietimo įstaigose, tarp vaikų egzistuoja priekabiavimo ir tyčiojimosi problema. Paaiškėjo, jog psichologinio smurto atvejai dažnesni klasės viduje, nei tarp nepažįstamų mokinių.

Tik šiais metais „Vyturio” mokykloje pradėjusi dirbti socialinė pedagogė Rita Borta teigė iš karto pastebėjusi, kad „kažkas vaikų tarpe vyksta ne taip”, o keletas mokinių, patiriančių psichologinį bendraamžių smurtą, kreipėsi į ją tiesiogiai.

Skausmą malšina alkoholiu

R. Bortai įsiminė atvejis, kuomet pas ją atėjo vienas berniukas ir pasiguodė, jog mokiniai jį pravardžiuoja, tyčiojasi.

„Pakalbėjau su klasiokais ir jie patvirtino tai. Tuomet susitikau su berniuko mama. Pokalbio metu ji po truputį atsivėrė ir papasakojo, jog sūnus iš tiesų jaučiasi atstumtas ir stipriai pergyvena dėl to: susirado kieme draugų, su kuriais anksčiau nebendraudavo, ėmė išgėrinėti. Mama labai sutrikusi, nes sūnus, anksčiau nepiktnaudžiavęs nei alkoholiu, nei cigaretėmis, neseniai buvo pakliuvęs ir į policijos akiratį”, – pasakojo socialinė pedagogė.

Pasak R. Bortos, prieš akis mokinio ir jo mamos laukia ilgas darbas – pokalbiai su ja, psichologės konsultacijos.

Didžiausi skriaudikai – klasiokai

Norint išsiaiškinti priekabiavimo ir patyčių mastą, anketiniu būdu buvo apklausti 252 „Vyturio” mokyklos 4-12 klasių mokiniai. Rezultatai parodė, kad bent pusei jų mokykloje teko susidurti su pravardažiavimu, patyčiomis.

12 procentų apklaustų mokinių nurodė mokykloje susidūrę su smurto atvejais, o į klausimą „Ar buvai kada nors mokykloje verčiamas skolinti arba skolintis pinigų?” teigiamai atsakė net 19 procentų vaikų.

Paaiškėjo tai, jog priekabiavimas dažniausiai vyksta atvirose vietose, tai yra ten, kur paprastai būna nemažai žmonių – koridoriuose, valgykloje.

„Įdomu ir keista buvo tai, jog pagrindiniais skriaudikais anketose įvardijami klasiokai, tik po to – vyresni bei nepažįstami mokiniai”, – sakė mokyklos psichologė Jūratė Kniūkštienė.

Būtina tėvų pagalba

Tyrimas parodė, kad ketvirtadalis mokinių „Vyturio” mokykloje jaučiasi nesaugūs.

„Norėtųsi, kad tas procentas sumažėtų bent iki 5. Tikimės, kad tai pasiekti padės šiuo metu socialinės pedagogės rengiama prevencinė programa”, – vylėsi J. Kniūkštienė.

Programos metu bus siekiama atkreipti kiekvieno bendruomenės nario dėmesį į priekabiavimo reiškinį, susirinkimų bei klasės valandėlių metu bendrai su tėvais ir vaikais ieškoti efektyviausių prevencijos būdų. Į mokyklą planuojama pasikviesti atstovus iš policijos, vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistus, kurie supažindins vaikus su jų teisėmis ir atsakomybe priekabiavimo atvejais, taip pat – Visuomenės sveikatos centro specialistę, kuri papasakos, apie tai, ką vaikas jaučia, kai iš jo yra tyčiojamasi.

Socialinė pedagogė akcentavo, kad vien mokytojai ir mokiniai išspręsti priekabiavimo problemos nėra nepajėgūs – tam būtinas bendradarbiavimas su tėvais. Deja, pastebėjo ji, ne visi tėvai yra atsakingi ir geranoriškai atsiliepia į mokytojų kvietimus apsilankyti mokykloje.

„Namuose aplankiau jau nemažai tėvų, kurių vaikai praleidinėja pamokas ar turi rimtų drausmės pažeidimų. Deja, fiziškai nesu pajėgi aplankyti visų šeimų, juolab, kad pokalbiui toli gražu neužtenka 15 ar 20 minučių. Mums būtina žinoti, kaip vaikas jaučiasi namuose, ką veikia, nes klasėje jis gali būti visiškai kitoks nei už mokyklos ribų. Todėl tėveliai savo vaikais turėtų patys labiau domėtis”, – ragino R. Borta.

Kartais socialinė pedagogė sako matanti, jog vaikui reikalingos psichologo konsultacijos, tačiau jei pats mokinys nesikreipia, reikia tėvų sutikimo. Deja, apgailestavo R. Borta, prireikia nemažai pastangų, kol kai kuriuos tėvus pavyksta įtikinti, jog vaikui vertėtų pasikonsultuoti su psichologu.

„Bijodami pašaipų ne tik ne visi mokiniai išdrįsta užeiti pas psichologę, bet ir dalis tėvų į tai dar vis žiūri kaip į kažką baisaus, bijo, kad kas nors sužinos, jog vaikas lankosi pas psichologę”, – pasakojo ji.

Regi daug smurto

Tiesa, J. Kniūkštienė ir R. Borta teigė pastebėjusios, kad priekabių, tyčiojimosi problema tėvams kur kas aktualesė nei narkotikų.

„Jeigu tėvams pasakyčiau, kad organizuoju susirinkimą narkotikų tema, manau, ateitų ne daugiau nei 10 žmonių. Paprastai tėvai galvoja, kad jei jų vaikas psichotropinių medžiagų nevartoja, tai ir nėra reikalo tuo domėtis. Tačiau viename susirinkime užsiminus apie priekabes, tėvų reakcija buvo didžiulė – jie nori apie tai kalbėti”, – tikino J. Kniūkštienė.

Problemos aktualumą patvirtina ir paskutinių dvejų metų tyrimai, atskleidžiantys vis didėjantį savižudybių skaičių ir tyčiojimosi tarp vaikų Lietuvos mokyklose reiškinį. 70 procentų šalies vaikų sakėsi patyrę tyčiojimąsi ir patys taip elgęsi su draugais.

Psichologai mano, jog tai – visuomenės abejingumo pasekmė: vaikai aplinkui save regi begalę smurto, kurį tiesiog sugeria ir vėliau išlieja bendraudami su kitais.

Prevencija – silpna vieta

Kaip išvengti agresijos ir smurto mokyklose praeitą savaitę Švietimo ir mokslo ministerijoje prie apskrito stalo diskutavo pedagogai, taip pat – mokinių, nevyriausybinių organizacijų, policijos atstovai.

Dalyviai pastebėjo, kad pasaulyje yra per 600 įvairių smurto prevencijos programų. Lietuvoje jos žengia dar tik pirmuosius žingsnius.

Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas susitikime pažymėjo, kad agresijos prevencija taps prioritetu ir sulauks padidinto dėmesio rengiant bet kurią švietimo programą ar dokumentą.

Ministras akcentavo, jog prieš šiuos mokslo metus jo pasirašytas įsakymas leidžia mokyklose psichologų asistentais dirbti psichologijos bakalaurams – esą tai mokykloms sudarys galimybę pritraukti daugiau specialistų, galinčių teikti psichologinę pagalbą mokyklos bendruomenei. Taip pat ministerija planuoja savivaldybėms pateikti rekomendacijas dėl socialinių darbuotojų skaičiaus mokyklose.

Susitikime dalyvavę psichologai, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei mokiniai pabrėžė, mokinių tarpusavio bei mokinių ir mokytojų santykiams milžinišką įtaką turi mokyklos bendruomenės aktyvumas, direktoriaus atvirumas, tėvų dalyvavimas mokyklos gyvenime bei mokytojo profesionalumas.

Laima Švedaitė