Ar egzistuoja tik moteriškas verslas? Klausimas atrodytų retorinis, tačiau…
Gal ir nereikėtų verslo skirstyti į vyrišką ir moterišką, bet realiai egzistuoja tam tikri skirtumai, kurių nepaisyti būtų paprasčiausiai kvaila.
Keli variantai
Visų pirma moterys Lietuvoje rečiau imasi nuosavo verslo, nei vyrai. Tai natūralu, nes vis dar tvirta nuomonė, jog moteris yra namų židinio kurstytoja. Tad pradėti savo verslą jaunystėje kaip ir nėra reikalo, nes šeima gali pakoreguoti visus planus savaip. Vėliau taip ir įvyksta. Tuomet tenka priimti visiškai naujus sprendimus. Tad verslo idėjos lieka svajonėse arba atidedamos neribotam laikui.
Labai populiarus variantas – turtingo vyro žmonos ar dukters verslas. Vyriškis nuperka grožio saloną, turizmo agentūrą, reklamos agentūrą, nedidelę kavinukę ir pan., kad tik jo moteris nesėdėtų namie susiraukus ir nelaiminga.
Žinoma, tai irgi darbas moteriai, tačiau čia yra labai daug privalumų. Visos problemos sprendžiamos įtakingo vyro ryšių bei pinigų pagalba. Tad toks verslas gali ilgai ir sėkmingai gyvuoti, jei tik jo savininkei užtenka smegenų neįsijausti į direktorės vaidmenį ir ji nesiima įgyvendinti kardinalių bei nelabai protingų pertvarkų, t.y. leidžia dirbti tiems, kas šį darbą išmano.
Kitas variantas – verslą pradeda šeima. Šiuo atveju direktoriaus postas dažniausiai pasiūlomas vyrui dėl savaime suprantamų priežasčių ir nepriklausomai nuo jo sugebėjimų. Moteris dirba daug, o vyras nepriima jos sprendimų, net ir labai naudingų vien todėl, kad vyrai iš prigimties linkę vadovauti viskam, taip pat ir moterims, deja… Tokiu atveju kenčia visi: verslas, tarpusavio santykiai, sveikata ir t.t.
Ir pagaliau variantas, kai mes pačios pasiryžtam pradėti savo verslą. Atrodo, čia jau turėtų būti viskas gerai. Kur tau… Šeima (kalbu apie vyrą) ne visada palaiko verslą. Tiek finansinės, tiek moralinės paramos moteriai tenka ieškoti pačiai, o kartu dar ir visa buitis toliau gula ant jos pečių.
Tais atvejais, kai vyras uždirba pakankamai ir gali vienas išlaikyti šeimą, finansiškai nėra labai sunku. Tačiau šiek tiek sarkastiškas požiūris, lengvi pasišaipymai toli gražu nepadeda įveikti sunkumų, su kuriais tenka susidurti bet kokiame savarankiškame versle, ypatingai pradžioje. Galima viską versti juokais, bet galų gale tai skaudina…
Savarankiška moteris, pradėjusi savo verslą, tampa šiek tiek izoliuota nuo savo bendraamžių, nes laisvalaikio jai lieka nedaug, o vyrai vis dar vengia savarankiškų ir protingų moterų. Jie jų šiek tiek prisibijo, nes vengia konkurencijos.
Moteriškas solidarumas versle
Niekam ne paslaptis, jog vyriška draugystė tikrai egzistuoja, ypatingai daug ji lemia versle. Štai sėdi vyrai bare, kažką karštai diskutuoja prie alaus, galiausiai paduoda vienas kitam ranką ir iš viso to kažkokiu man nesuvokiamu būdu pavyksta pelningas sandėris. Tuo tarpu mes, moterys, nesame linkusios viena kitai padėti.
Gal todėl, jog nuo seno konkuruojame viena su kita, pavydžiai besižvalgydamos, kuri gražesnė, kurios apdarai madingesni ir t.t. Juokinga, pikta, bet tai tiesa. Patarimo kartais dar gali sulaukti, susėdus prie kavos puodelio padejuoti, kaip sunku prasimušti vyriškame verslo pasaulyje. Taip. Tiek mes sugebame, bet padėti viena kitai… Žinoma, būna ir kitokių atvejų, yra puikių savarankiškų, protingų verslininkių. Bet didžiąja dalimi mes visada kiekviena sau, kiekviena už save.
Ir vis dėlto moterų verslininkių daugėja. Sugebėjimas pradėti kažkokią savo veiklą nėra nei nei vyriška, nei moteriška savybė. Ir jei jau šia savybe esi apdovanota, neverta jos slopinti. Nesvarbu, jog aplinka kol kas dar nėra palanki. Kažkada ir į moterį prie vairo žiūrėdavo su pašaipa… Gal vertėtų šiame puslapyje pasidalinti savo patirtimi, papasakoti ir apie sėkmę, ir apie klaidas. O tada gal po dešimties metų mūsų dukroms bus lengviau…
Asta Jolanta Miškinytė