Draugiški ryšiai su pasaulio miestais buvusiai laikinajai sostinei atneša netikėtus dividendus
Kauno vardas pateko į garsiausius Holivudo filmus, pradedant Antrojo pasaulinio karo tematika ir baigiant fantastika. Kino kritiko Skirmanto Valiulio teigimu, milijonams žmonių kino juostose parodomi miestai yra pati geriausia jų reklama.
Neišgalvotas istorinis personažas
„Pasakykite Margaret, kas jūs iš tikrųjų esate? Mums būtų įdomu sužinoti jūsų versiją”, – tardymo kambaryje įkalinęs medicinos seserį klausė japonų slaptosios tarnybos agentas.
„Esu medicinos sesuo Margaret Utinsky. Gimiau Lietuvoje, Kauno mieste”, – atsakė išsigandusi moteris. „Miramax” kompanijos filme „Didysis reidas” („The Great Raid”) M.Utinsky vaidina danų kilmės aktorė Koni Nilsen (Connie Nielsen). Šis filmas jau demonstruotas didžiųjų pasaulio miestų kino teatruose ir jau įvertintas kaip viena geriausių juostų, Antrojo pasaulinio karo tema sukurtų šiais metais.
Filmo scenarijus sukurtas remiantis tikrais faktais, kai Filipinuose Japonijos imperatoriškoji armija įkalino tūkstančius amerikiečių karių, per apgultį patekusių į nelaisvę. M.Utinsky – neišgalvotas filmo personažas. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, ši moteris buvo apdovanota „Laisvės medaliu”. Slapta gabendama vaistus 500 įkalintų amerikiečių, M.Utinsky padėjo daugeliui jų išgyventi susirgus sunkiomis atogrąžų kraštų ligomis. Apie tai, kad ji gimė Kaune, tardytojui M.Utinsky sumelavo, nes iš tikrųjų buvo natūralizuota Kanados pilietė.
Kovoja už išlikimą
Kitas neseniai kino ekranus užkariavęs Holivudo filmas „Sala” taip pat reklamuoja Kauną. Veiksmas vyksta netolimoje ateityje, maždaug po 40 metų. Juostoje gvildenama nūdienai aktuali tema – žmogaus klonavimas. Būtent prieš jį sukyla du klonai keistais vardais – Linkolnas 6 Eko (vaidina Evanas Makgregoras) ir Džordan 2 Delta (Skarlet Johanson).
Abu veikėjai pabėga iš slaptos bazės, kur tūkstančių kitų klonuotų žmonių gyvybei gresia mirtinas pavojus. Bet kurią minutę jų organų gali prireikti transplantuoti antrininkams, kurie užmokėjo už išaugintus klonus. Padedami draugų, Linkolnas ir Džordan iš slaptos bazės pabėga į Los Andželą. „Turime rasti informacinį stendą”, – Linkolnas sako Džordan. Tuo metu už jų nugarų akimirką pasirodo rodyklė – „Kaunas 6230 mylių”. Įspūdinga ir nepaprasta pamatyti Lietuvos miesto užrašą kažkur Los Andžele.
Nuoroda vis dar yra
Los Andželo lietuvių bendruomenės atstovė spaudai Nona Kondrotas patikino, kad prie Los Andželo savivaldybės pastato, kuris yra miesto centrinėje dalyje, filme pasirodžiusi rodyklė su Kauno, Splito, Bordo ir kitų susigiminiavusių miestų nuorodomis vis dar yra. Los Andželo savivaldybės tinklalapyje internete yra ir informacija apie Kauną.
Rodyklės Los Andžele atsirado todėl, kad 1991 m. birželio 29 d. abu miestai susigiminiavo. Pasak Kauno miesto savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėjo Raimundo Šmito, aktyviau su Los Andželu bendradarbiauta iki 2001 m. Jis nežino, ar abu miestai dar rengia bendrus projektus. „Kaune irgi svarstėme įrengti giminingų miestų rodykles, netgi iškabinti jų vėliavas”, – pasakojo R.Šmitas. Bet, pasak skyriaus vedėjo, tada buvo užsimota per smarkiai, nes įgyvendinti projektą pasirodė per brangu. „Vis dėlto reikėtų įrengti bent rodykles”, – sakė R.Šmitas.
Žino nebent lietuviai
Kauno vicemeras Erikas Tamašauskas nesureikšmina probėgomis nuskambėjusio ir parodyto Kauno pavadinimo. „Sunku pasakyti, ar akimirką pasirodžiusį užrašą užfiksavo žiūrovas, – abejoja E.Tamašauskas. – Tai padaryti galėjo nebent Kauną žinantys lietuviai”. Tačiau vicemeras įsitikinęs, kad būtų naudinga įrengti bent kelis stulpus su susigiminiavusių miestų rodyklėmis prie Kauno savivaldybės. „Tokių stulpų įrengimas nekainuotų daug lėšų, – sakė E.Tamašauskas. – Juolab kad Kaune apskritai trūksta lentelių net su gatvių pavadinimais”.
Praėjusią savaitę Kauno vicemeras viešėjo Ventspilio uoste ir jam itin imponavo, kad latviai pritvirtino rodykles, kiek kilometrų yra iki artimiausių kaimynų.
Savivaldybės teigimu, Kaunas yra pasirašęs iš viso 7 giminystės sutartis su Lipės apskritimi (Vokietija), Vekšiu (Švedija), Los Andželu (JAV), Odense (Danija), Grenobliu (Prancūzija), Tampere (Suomija) ir Siamenu (Kinija). Įvairiai bendradarbiaujama dar su 20 pasaulio miestų.
Miestai tapo kino aikštelėmis
Kino kritikas Skirmantas Valiulis sako, kad XX a. trečiajame dešimtmetyje pasirodė pirmieji filmai, kuriuose dominavo vienas arba kitas miestas. „Į kino ekranus buvo įkelti didieji pasaulio miestai – Niujorkas, Paryžius”, – sakė S.Valiulis. Pasak kritiko, Berlyną išpopuliarino „Didmiesčio simfonija” (1927 m.), Maskvą – „Žmogus su kino kamera” (1929 m.).
„Nuo modernaus kino laikų kūrėjai atkreipė dėmesį į miestus, kurių vardas pasirodė kino teatruose”, – sakė S.Valiulis.
Kino kritikas priminė, kad Kaunas itin gražiai buvo pateiktas televizijos seriale „Raudonmedžio rojus” (1981 m.). „Gaila, kad tuo metu jo nebuvo galima parduoti į artimiausią užsienį”, – apgailestavo S.Valiulis. Jis įsitikinęs, kad vaidybinius filmus pasižiūri milijonai žmonių. Tiesa, abejojama, ar per akimirką žiūrovas spėja įsidėmėti miesto vardą.
Gediminas Stanišauskas