Aštuoni mėnesiai Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir įtarimai dėl beveik 700 tūkstančių litų vagystės iš banko.
Po to – laisvė ir nutraukta baudžiamoji byla.
Visa tai patyrė saugos tarnybos „Falck Security” darbuotojas 37 metų Virgis T. Jo budėjimo metu 2004-ųjų pradžioje buvo apiplėštas „Hansabanko” skyrius sostinės Tuskulėnų gatvėje.
„Dėl vaikų nenoriu, kad būtų minima mano pavardė. Sūnus iki šiol nežino, kad aš buvau suimtas. Jam buvo pasakyta, kad esu išvykęs į užsienį”, – prisiminė nesenus įvykius vyras, dabar vėl dirbantis toje pačioje saugos tarnyboje.
Apsaugos darbuotojui įtarimai dėl vagystės buvo panaikinti. Dokumente nurodyta, kad baudžiamoji byla nutraukta, neįrodžius vyriškio dalyvavimo darant šį nusikaltimą.
Virgis T. dabar per teismus siekia, kad formuluotė būtų tokia – tyrimas nutrauktas nepadarius nusikaltimo.
Tuomet vyriškis mėgins prisiteisti kompensaciją už aštuonis kalėjime praleistus mėnesius ir moralinę žalą.
Išgirdo beldimą į duris
– Bankas buvo apiplėštas praėjusių metų sausio 6-osios vakarą. Kaip į pastatą pateko užpuolikai? – „Lietuvos rytas” apsaugininką sugrąžino į netolimą praeitį.
– Šiame „Hansabanko” skyriuje pradėjau dirbti 2003 metų rugsėjį, o po keturių mėnesių iš banke esančio seifo išnešė 670 tūkstančių litų.
Bankas klientus baigdavo aptarnauti 17 valandą, bet paskutiniai darbuotojai iš pastato išeidavo tik apie pusę devintos vakaro. Taip buvo ir apiplėšimo dieną.
Tuomet bankas buvo remontuojamas, tad ir darbuotojai, ir klientai naudodavosi tik pagrindiniu išėjimu.
Prie tų durų skambučio nebuvo, todėl rytą atvykstantys darbuotojai į durų stiklą pastuksendavo moneta, kad geriau girdėtųsi.
Tą vakarą, išlydėjęs paskutinę banko darbuotoją, po kelių minučių išgirdau beldimą į duris.
Tuomet pamaniau, kad banke dirbusi moteris ką nors pamiršo.
Eidamas atidaryti durų pajutau smūgį į galvą.
– Kaip plėšikas galėjo patekti į vidų?
– Banko viduje, prie įėjimo durų, yra nedidelis rakinamas kambariukas. Jame darbuotojai buvo prikrovę nereikalingų dokumentų dėžių. Apsaugininkai šių patalpų rakto neturėjo.
Koridoriuje buvo tamsu, net neįsidėmėjau užpuoliko veido.
Nuo smūgio į galvą praradau sąmonę, lipnia juosta man buvo surištos rankos ir kojos, atimta radijo stotelė ir dujinis pistoletas.
Tikriausiai užpuolikas, paėmęs iš manęs raktus, į banką įleido savo bendrininką.
Kai išlydėjau paskutinę banko darbuotoją, ant netoliese esančio suoliuko mačiau maždaug 30 metų vyrą, kuris gėrė alų. Galbūt tai ir buvo plėšikas.
Plėšikai pėdsakų nepaliko
– Bet į saugyklą, kurioje laikomi pinigai, irgi nėra taip paprasta patekti?
– Pinigai buvo laikomi saugykloje, kurios durų rakto apsaugininkai irgi neturėjo. Norint patekti į šią patalpą, reikėjo žinoti ir durų atidarymo kodą. Šis slaptažodis apsaugai irgi nebuvo patikėtas.
Banko patalpose buvo sumontuotos vaizdo kameros, o magnetofonai laikomi saugykloje.
Su grobiu sprukę plėšikai pasiėmė ir vaizdo kasetes.
Patalpose buvo pribarstyta aitrų kvapą skleidžiančių miltelių.
Nuo to aitraus kvapo aš ir atgavau sąmonę.
Girdėjau, kaip kaukia signalizacija. Ketinau prišliaužti prie durų ir surištomis kojomis išdaužti stiklą. Tačiau paaiškėjo, kad durys atrakintos.
Bandžiau šauktis pagalbos, bet pro šalį ėję keli žmonės net neatsisuko. Vėliau padėjo keli jauni vyrai, kurie raktu sugebėjo perjauti lipnią juostą ir mane išlaisvinti.
Jų mobiliuoju telefonu pirmiausia paskambinau į apsaugos bendrovę. Po to buvo iškviesta policija.
Atsisakė gydytis ligoninėje
– Ar per apiplėšimą smarkiai nukentėjote?
– Tą pačią naktį kolegos iš „Falck Security” mane nuvežė į ligoninę. Ten buvo diagnozuotas nosies lūžis ir galvos sutrenkimas.
Medikai siūlė man gydytis ligoninėje, tačiau atsisakiau.
Dar po kelių dienų mane apžiūrėjo teismo medicinos ekspertas.
Aš maniau, kad tokios apžiūros vyksta kitaip.
Ekspertė išmatavo mėlynes liniuote ir tuos sužalojimus nufotografavo.
Vėliau ši apžiūra taps rimtu įkalčiu baudžiamojoje byloje. Ekspertai parašė išvadą, kad nuo tokių sužalojimų negalėjau prarasti sąmonės, todėl pareigūnams esą meluoju.
Nustebino atsakymų variantai
– Ar tiesa, kad buvote tikrinami melo detektoriumi?
– Taip. Po apiplėšimo visi banko darbuotojai, tarp jų ir aš, savanoriškai buvo tikrinami melo detektoriumi Vadovybės apsaugos departamente.
Buvau skaitęs, jog tikrinant melo detektoriumi į visus klausimus reikia atsakyti „taip” arba „ne”.
Tačiau man buvo pateiktos kitokios užduotys.
Aš prisimenu pirmą klausimą: „Kaip, jūsų nuomone, plėšikai atvyko į nusikaltimo vietą: pėsčiomis, automobiliu, autobusu ar sraigtasparniu”.
Tokie galimi atsakymo variantai mane truputį suglumino.
Suėmė po dviejų mėnesių
– Kada jūs atsidūrėte policijos areštinėje?
– Kovo 16-osios rytą nuvedžiau vaiką į darželį, o netrukus į namus atvažiavo pareigūnai.
Jie ėmė kalbėti, kad aš suprasčiau juos, nes šis banko apiplėšimas yra garsus, kad jiems skambina iš Seimo. Iš pradžių maniau, kodėl jie manęs atsiprašinėja.
Tačiau kai komisariate uždėjo antrankius, viskas tapo aišku.
Iš pradžių su manimi areštinėje pareigūnai bendravo kiekvieną dieną, buvo siūloma prisipažinti dėl padaryto nusikaltimo.
Man sakė, kad iš pradžių dauguma sulaikytųjų viską neigia, po to net ir didžiausi nusikaltėliai prisipažįsta.
Man sakė, kad sėdėsiu kalėjime aštuonerius metus, o jei viską prisipažinsiu ir nurodysiu bendrininkus – bus pritaikyta liudytojų apsaugos programa ir išeisiu į laisvę.
Sykį operatyvininkai sakė, jog jau pasirodė iš banko pagrobti pinigai, kitą sykį teigė, kad kažkas bando papirkti bylą tiriantį tardytoją ar prokurorą.
Aš jiems sakydavau: „Tai sulaikykite juos”.
Tuomet pareigūnai imdavo aiškinti, kad nėra taip paprasta.
Domino kitus suimtuosius
– Kaip į jus, įtariamą banko apiplėšimu, už grotų žiūrėjo kiti suimtieji?
– Manau, kad pareigūnų informatorių būdavo ir kamerose, kuriose teko sėdėti. Šie tikri ar tariami suimtieji klausinėdavo tokių pat dalykų kaip ir pareigūnai.
Vienas kalinys man vis kišdavo mobilųjį telefoną ir siūlydavo kam nors paskambinti. Matyt, manė, kad skambinsiu bendrininkams.
Kitoje kameroje suimtasis mane apkaltino, kad esu „ožys” – su pareigūnais bendradarbiaujantis įtariamasis.
Tas vyras teigė, kad aš įdaviau apiplėšimo bendrininką, kuris dabar yra suimtas. Kiti suimtieji į mane pradėjo žvairuoti.
Vienoje kameroje man teko sėdėti ir su buvusiu banko apsaugininku Pavelu Kobecu, kuris praėjusių metų rugpjūtį su bendrininku iš vieno banko pagrobė 2 milijonus litų.
Pavelas mėgdavo kameroje pasakoti, kaip su bendrininku dalijosi pagrobtus pinigus.
Teisėjai reikalavo įrodymų
– Teismuose nuolat būdavo pratęsiamas suėmimo terminas. Vadinasi, kažkokių įrodymų dėl apiplėšimo buvo?
– Man teismai tęsdavo suėmimo terminą po vieną mėnesį.
Kiekvieną kartą suėmimą apskųsdavau, bet mano skundus aukštesni teismai atmesdavo.
Vėliau teisėjai per posėdį pradėjo klausinėti prokurorų, kur yra įrodymai.
Šie atsakydavo, kad turi operatyvinės informacijos, kuri yra tikrinama.
Tuomet teisėjas pareikšdavo, kad paskutinį sykį pratęsia suėmimo terminą mėnesiui – jeigu nebus įrodymų, būsiu paleistas.
Bet po mėnesio suėmimo terminą skirdavo kitas teisėjas.
Jis irgi iš prokurorų reikalaudavo per mėnesį pateikti įrodymų.
Po aštuonių mėnesių kalinimo teismas mane paleido į laisvę.
Tada man buvo skirta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas niekur neišvykti ir paimtas pasas.
Šių metų vasarą teismas, praėjus pusantrų metų po banko apiplėšimo, įpareigojo prokuratūrą arba baigti bylos tyrimą, arba jį nutraukti. Tuomet prokuratūra bylą nutraukė.
Apiplėšimo byla dar tiriama
„Yra taip, kaip yra, – apie šios bylos tyrimą kalbėjo Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius. – Naujų įtariamųjų šioje byloje nėra, tačiau tyrimas tęsiamas.
Suprantu, kad dabar apsaugininkas bylinėsis dėl padarytos žalos, tačiau tai teisinėje valstybėje yra normalu”.
Audris Kutrevičius
8) 8) 8) 8)