Narkotikų kontrolės departamentas (NKD), gaudamas didžiąją dalį lėšų, skirtų kovai su narkomanija, jas naudoja neracionaliai ir dirba neprofesionaliai, teigia Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos vadovė Ramunė Visockytė.
„Manau, jog atsižvelgus į Narkotikų kontrolės departamento darbo kokybę ir žinant, kad jis yra tiesiogiai pavaldus Vyriausybei, o departamento direktorė tiesiogiai pavaldi Premjerui, iškyla klausimas, ar nebūtų laikas Premjerui Algirdui Brazauskui pagalvoti apie departamento vadovų tinkamumą savo užimamoms pareigoms”, – svarstė parlamentarė Ramunė Visockytė.
Penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos valdymas ir įgyvendinimas Lietuvoje”, parlamentarai aptarė programos trūkumus bei perspektyvas.
Tėvynės sąjungos narys Vidmantas Žiemelis pabrėžė, jog surengti konferenciją paskatino „didelis Vyriausybės skubėjimas užbėgti įvykiams už akių”. Pasak jo, tai, jog Vyriausybė dar nepatvirtinus biudžeto patvirtino Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos įgyvendinimo būdus 2006 metais, buvo „nekorektiškas elgesys”.
Į žurnalistų klausimą, ar nepaisant darbo trūkumų NKD įsteigimas pasiteisino, Darbo partijos narė R. Visockytė atsakė, jog „steigimas pasiteisintų, jeigu būtų kitaip dirbama”.
Esą departamento funkcija yra ne tik surinkus informaciją ją išplatinti, bet ir išanalizavus, padarius išvadas, teikti rekomendacijas. Tačiau, anot jos, departamento vadovai nesugeba organizuoti šio darbo.
Seimo Narkomanijos prevencijos komisija šiais metais rinko informaciją apie programos įgyvendinimo situaciją Lietuvoje. Išklausę NKD direktorės ataskaitų bei gavę atsakymų į pateiktas užklausas, komisijos nariai paruošė rekomendacijas Biudžeto komitetui.
Anot V. Žiemelio, programos strateginiai tikslai, kuriais siekiama sustabdyti ar sumažinti narkomanijos plitimą, nustatyti ir įgyvendinti pagrindines valstybės politikos gaires bei veiklos kryptis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje „iš esmės yra teisingi”.
Tačiau konservatorius akcentavo, jog įgyvendinant šią programą narkomanijos augimo tempų ir narkotikų paklausos bei pasiūlos sumažėjimo pasiekti nepavyko.
Sudarytos darbo grupės išvadose teigiama, jog nesukurta efektyvi narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos sistema, nesudarytos reikiamos galimybės parinkti ir taikyti veiksmingas priemones mažinant narkomanijos ekonominę ir socialinę žalą.
Taip pat nesukurta asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir socialinės integracijos sistema.
Seimo narys pabrėžė, jog didžiausia problema yra ta, kad Lietuvoje nėra kur gydyti nepilnamečių, esą trūksta gydymo vietų. V. Žiemelio duomenimis, Priklausomybės ligų centruose yra tik iki 500 gydymo vietų.
Konservatoriaus teigimu, būtina paruošti teisinius aktus, kurie asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, suteiktų ligonio statusą.
Komisijos narys atkreipė dėmesį, jog narkomanijos prevencijai tarp vaikų ir jaunimo skirti tik 3 milijonai litų. Tai, anot parlamentaro, žinant, jog tokio amžiaus žmonės yra labiausiai pažeidžiami, yra labai maža suma.
Seimo komisija, pritarusi aukščiau pateiktoms išvadoms, nutarė rekomenduoti Biudžeto ir finansų komitetui Seime peržiūrėti lėšas, skiriamas institucijoms, dirbančioms šioje srityje.
„Darbietė” R. Visockytė stebėjosi, jog Biudžeto įstatyme Nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės programos įgyvendinimui numatytos lėšos tik Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apskrities viršininkų administracijoms. „O kur dar kitos 6 apskritys ir kodėl jose ši programa neįgyvendinama ir lėšos neskiriamos?”, – stebėjosi komisijos pirmininkė.
Anot jos, lėšos yra skiriamos ne programai įgyvendinti, bet Priklausomybių ligų centrams išlaikyti, t .y. – atlyginimams, komunalinėms paslaugoms ir kt.
Todėl komisijos nariai siūlo, jog šioms įstaigoms būtų skirtas nuolatinis finansavimas. „Siūlome, jog kitais metais pinigai būtų skiriami ne iš programos, bet iš valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Mes neprašome daugiau pinigų negu dabar yra numatyta biudžete. Tiesiog siekiame, jog programos pinigai būtų atiduodami tiems, kurie tiesiogiai dirba narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje”, – tvirtino R. Visockytė.
Parlamentarų duomenimis, šiuo metu Lietuvoje užregistruoti per 68 tūkst. priklausomybės ligomis sergančių asmenų. Sergančių priklausomybe narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, pasak V. Žiemelio, yra apie 5 tūkst.
V. Žiemelio teigimu, alkoholio ir narkotikų tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatų duomenimis, bet kokį narkotiką bent kartą yra bandę 15,6 proc. 15-16 metų Lietuvos moksleivių. Jo tvirtinimu, narkomanija yra paplitusi ir kalinimo įstaigose, kuriame iš 8 tūkst. įkalintų 1148 asmenys serga priklausomybe nuo narkotikų.
2005-11-04 17:04