Likus mažiau kaip metams iki galimo sprendimo priimti kai kurias naująsias Europos Sąjungos nares į euro zoną, praktinis pasiruošimas bendros valiutos įvedimui įsibėgėjo Estijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje. Tačiau pasiruošimas turi būti paspartintas ypač tose šalyse, kurios siekia įvesti eurą 2007 m. Būtina išsklaidyti vartotojų būgštavimus, kad kai kuriuose sektoriuose piktnaudžiaujant padėtimi bus padidintos kainos. Tokie pastebėjimai pateikiami antrojoje Komisijos ataskaitoje apie praktinį pasiruošimą euro įvedimui naujosiose valstybėse narėse. Šioje ataskaitoje nedaroma išvada, ar bet kuri iš 10 naujųjų narių tenkins Mastrichto konvergencijos kriterijus euro įvedimui, nes kitais metais pasirodys atskira ataskaita šia tema.
„Tinkamas ir laiku pradėtas pasiruošimas ir informacija yra būtina, kad visuomenė teigiamai vertintų euro įvedimą. Aš primygtinai raginu vyriausybes ir visų partijų atstovus paaiškinti, kokią naudą duos euro įvedimas ir kokių priemonių būtina imtis, kad šalių ūkiai pasiruoštų euro įvedimui”, teigė Europos Komisijos narys Joaquķn Almunia, atsakingas už ekonomikos ir pinigų reikalus.
Šiandien priimtoje antrojoje Europos Komisijos ataskaitoje apie praktinį pasiruošimą būsimajai euro zonos plėtrai teigiama, kad keturios iš dešimties į ES 2004 m. gegužės mėn. įstojusių šalių parengė visa apimančius planus pasiruošti euro įvedimui. Šios šalys – Estija, Lietuva, Slovėnija ir Slovakija. Šie planai apima būtent „grynųjų” eurų įvedimo klausimus, pavyzdžiui, ar euro banknotai ir monetos turėtų būti įvestos tą pačią dieną kaip ir euras ), dviejų valiutų buvimo apyvartoje laikotarpį (kurio metu ir euras, ir šalies valiuta yra laikomi teisėta atsiskaitymo priemone), vartotojų apsaugą (kainų ir kainų už tam tikrą kiekį pateikimas abejomis valiutomis, kainų stebėjimas ir t. t.), euro monetų nacionalinės pusės dizaino atrinkimą, tinkamu laiku apsirūpinimą būtinu euro banknotų ir monetų kiekiu ir t. t.
Praktinio pasiruošimo padėties įvertinimas skiriasi nuo įvertinimo, ar šalis tenkina ES sutartyje išdėstytus Mastrichto konvergencijos kriterijus . Šis klausimas bus apžvelgtas Konvergencijos ataskaitoje, kurią Komisija paskelbs 2006 m.
Estija, Lietuva ir Slovėnija siekia įvesti eurą 2007 m. sausio 1 d., o Kipras, Latvija ir Malta planuoja tai padaryti metais vėliau (2008 m. sausio 1 d.), Slovakija siekia įvesti eurą 2009 m. sausio 1 d., Čekija ir Vengrija planuoja tai padaryti 2010 m., o Lenkija nėra nustačiusi konkrečios datos.
Nors kai kurios šalys padarė didesnę pažangą negu kitos šalys, daroma išvada, kad praktinis pasiruošimas turi būti paspartintas. Ypač tai pasakytina apie Estiją ir Lietuvą. Pasiruošimas Kipre, Latvijoje ir Maltoje yra taip pat tik pradinėje stadijoje.
Piliečiai turi būti geriau informuojami
Nors rengiantis euro įvedimui galima pasinaudoti 11 ES šalių, įvedusių eurą 1999 m. (banknotai ir monetos įvestos 2002 m.) patirtimi, būtina skirti tinkamą dėmesį būtinų atlikti užduočių sąrašui ir visų suinteresuotųjų grupių, ypač piliečių, parengimui.
Didžioji dauguma pripažįsta, kad euras yra naudingas, pavyzdžiui, todėl, kad panaikinamas valiutos keitimo mokestis (74 % respondentų), galima palyginti kainas euro zonoje (70 % respondentų) arba patogu keliaujantiems (92 % respondentų). Tačiau, remiantis Eurobarometro rugsėjo mėnesį atlikta apklausa, trys ketvirtadaliai respondentų baiminasi staigaus kainų padidėjimo perėjimo prie euro metu.
To paties buvo baiminamasi ir kai kuriose euro zonos šalyse. Įvedus eurą, infliacija buvo neįtikėtinai žema ir palūkanų normos taip pat buvo žemos, todėl kainos išliko stabilios. Tačiau valdžios institucijos turi šiems susirūpinimą keliantiems klausimams skirti tinkamą dėmesį, ir ypač suplanuoti tinkamos trukmės laikotarpius prieš ir po euro įvedimo, kai kainos bus pateikiamos abejomis valiutomis; numatyti kainų stebėjimą ir reguliariai informuoti visuomenę apie kainų pokyčius (kaip yra numatyta Estijos ir Slovakijos planuose); taip pat skatinti mažmeninės prekybos atstovus laikytis sąžiningo kainų nustatymo principų, pavyzdžiui, prie savo parduotuvių langų klijuoti lipdukus „sąžiningai nustatytos kainos”.
Ar tinkamai pasiruošusi jūsų šalis?
Estija, Lietuva, Slovėnija ir Slovakija padarė didžiausią pažangą, nes per šiuos metus priėmė nacionalinius euro įvedimo planus.
Planų analizė rodo, kad šalys tinkamai atsižvelgė į pirminio ir antrinio aprūpinimo eurais reikalavimus (planavimas aprūpinti bankus ir mažmeninės prekybos atstovus grynaisiais pinigais prieš euro įvedimo dieną arba vartotojams gauti euro banknotų ir monetų rinkinius). Tačiau mažiau dėmesio buvo skirta administracijos, finansų, biudžeto ir apskaitos sistemų viešajame ir privačiajame sektoriuje pritaikymui, kuris bus brangiausia (IT sistemų pritaikymas) ir daugiausia laiko pareikalausianti euro įvedimo proceso dalis.
Skubūs pasiruošimai tampa vis svarbesni, kadangi stojančiosios šalys linksta prie „didžiojo smūgio” [„big_bang”] scenarijaus. Estija, Lietuva ir Slovėnija jau baigė nacionalinės monetų pusės pasirinkimo procesą. Bet dar daug praktinių pasiruošimų liko nebaigtų likus mažiau nei metams iki numatomos datos, kada kai kurioms iš šių šalių bus uždegta žalia šviesa prisijungti prie euro zonos, jeigu bus įvykdytos reikalingos sąlygos.