Neseniai pasirodė kompozitoriaus Antano Kučinsko kompaktinė plokštelė „Kilpų katalogas”. Tai pastarojo meto muzika, autoriaus apibūdinama kaip smagus vaikščiojimas muzikos pakraščiais.
Kalbantis su 37 metų kompozitoriumi paaiškėja, kad Kučinskas, Lietuvos muzikos akademijoje baigęs profesoriaus Vytauto Barkausko kompozicijos klasę, 2001-aisiais apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Komponavimo principai šiuolaikinėje lietuvių kompozitorių kūryboje”. Šiandien Kučinskas – Nacionalinio dramos teatro muzikinės dalies vedėjas, sukūręs muziką daugiau kaip 20 spektaklių, džiaugiasi… megzdamas kilpas.
– Kompaktinės plokštelės „Kilpų katalogas” lankstinuke rašai, kad pastaruoju metu kuri „kilpinę” muziką: jau sukurtą muziką „sukarpai” į mažas dalis ir iš jų dėlioji naują kūrinį. Todėl ir kyla klausimas: o kur gi tavo – kūrėjo – asmeninės ambicijos?
– Dažnam atrodo, kad menas gimsta iš niekur arba bent jau iš dangaus. Sėdi sau kompozitorius prie balto popieriaus lapo, atskrenda mūza ir nutupia nata. Tačiau pasaulyje nėra absoliučiai originalios muzikos. Puikus pavyzdys – džiazas, rokas bei bet kuri kita muzika. Kiekvienas muzikos kūrinys man – tarsi lydinys lydinio, iš kurio daromas dar kitas lydinys.
Liucija Armonaitė