Kauno savivaldybė per du mėnesius tikisi įveikti daugiau nei 10-ies milijonų litų deficitą
Kauno miesto politikai, patvirtinę rekordinį šių metų biudžetą, kol kas optimizmu netrykšta. Iki spalio pradžios nesurinkta net 21 milijonas litų planuotų įplaukų, tačiau per mėnesį deficitas sumažėjo apie 9 milijonus litų. Po šio šuolio Savivaldybės finansininkai šiek tiek nusiramino.
„Pernai biudžetą viršijome 8,5 milijono litų. Šiemet tokio rezultato tikrai nepasieksime, o ar biudžetas bus įvykdytas – dar pažiūrėsime”, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Adelė Echodienė. Savivaldybėje jau pradėti braižyti ir kitų metų miesto biudžeto kontūrai.
Statybų daugėja – mokesčių mažėja
Pasak Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus, mažiausiai įplaukų į miesto biudžetą sulaukta pirmąjį ketvirtį. „Tai nuolatinė tendencija. Tačiau šiemet nelauktai mus nustebino trečiojo ketvirčio rezultatai. Per šį laikotarpį deficitas ne tik nesumažėjo, bet net ir padidėjo”, – teigė valdininkas.
„Tai lėmė objektyvios priežastys. Gyventojams sugrąžinamas pajamų mokestis, todėl biudžetas ir prarado dalį planuotų lėšų. Pastebime dar vieną tendenciją – mieste daugėja statybų, tačiau nekilnojamojo turto mokestis nesurenkamas. Trūksta apie 4 milijonų litų. Tai rodo blogą šio mokesčio administravimą”, – teigė komiteto vadovė.
Šiemet miesto Taryba patvirtino rekordinį – 351 milijono litų biudžetą. Tačiau didžioji jo dalis – tikslinės lėšos. Paklaustas apie neigiamas biudžeto nevykdymo pasekmes, A.Laucius tikino, kad didesnių netikėtumų išvengta.
„Galbūt kai kurie ūkiniai projektai ir buvo pristabdyti, tačiau socialinė infrastruktūra, biudžetinės įstaigos jokių nepatogumų nepajuto. Be to, galime naudotis kreditine linija, kuri situaciją sušvelnina”, – sakė Finansų skyriaus vedėjas.
Analizuoja investicinius projektus
Kauno politikams artimiausiu metu bus pristatytas investicinių projektų sąrašas, kuriuos kitąmet bent iš dalies ketinama finansuoti iš biudžeto. Savivaldybės administracija gana smarkiai apkarpė savo užmojus. Iš pradžių projektų sąmata siekė net 65 milijonus litų. Dabar liko 29 milijonai litų.
„Akcentavome tuos projektus, kuriems dalį pinigų skiria Europos Sąjungos fondai. Dabar viskas priklausys nuo politikų valios”, – sakė A.Laucius.
Kalbinti politikai užsiminė, kad investiciniams projektams iš miesto biudžeto galima skirti apie 10-15 milijonų litų. „Mūsų norai gali būti dideli, tačiau reikia susitaikyti su realybe”, – tvirtino A.Echodienė. Po svarstymų komitetuose investicinių projektų sąrašas turėtų sutrumpėti.
Lėšų prašoma ir kapinėms, ir elektroniniam bilietui
Pateiktame sąraše apstu įvairių projektų. Elektroninio bilieto sistemai troleibusuose ir autobusuose įdiegti prašoma 2 milijonų litų. Keliui į būsimąsias Vainatrakio kapines nutiesti – milijono litų. Naujiems šviesoforams įsigyti 1,4 milijono litų. Dar 220 tūkstančių litų reikėtų, norint miesto centre įdiegti šviesoforus koordinuojančią sistemą. „Ją įrengus, būtų atkurta vadinamoji žalioji juosta”, – sakė A.Laucius.
Kol kas Savivaldybės valdininkai atsargiai kalba apie didžiausius miesto investicinius projektus – sporto rūmus, M.K.Čiurlionio tilto transporto mazgą ir kitus.
„Čia sprendimą turėtų priimti Strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisija. Kol kas neturime žinių, iš kokių šaltinių bus finansuojami minėti projektai ir kiek lėšų reikės iš biudžeto”, – teigė Finansų skyriaus vedėjas.
Nemaža dalis į sąrašą įtrauktų projektų pretenduoja į ES fondų paramą. „Dabar sunku atspėti, kuriems jų bus gauta pinigų. Tačiau, sulaukus ES paramos, privalėsime užtikrinti, kad savo įnašą įneštų ir Savivaldybė”, – tikino A.Laucius.
Troleibusų linijos tiesimo į Šilainius antrajam etapui iš kitų metų biudžeto prašoma skirti 1,5 milijono litų. Tris kartus didesnės sumos tikimasi sulaukti iš ES fondų. Panaši situacija ir su Europos prospekto bei Via Baltica sujungimo vizija. Projektavimo darbams prašoma skirti daugiau nei pusės milijono litų. Iš ES fondų planuojama gauti 1,7 milijono litų.
Rekordų nežada
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės A.Echodienės teigimu, rengdami kitų metų miesto biudžeto projektą, Savivaldybės atstovai orientuojasi į šių metų rodiklius. „Manau, kad kitais metais jis bus panašus į šių metų – apie 450 milijonų litų. Apie rekordinį biudžetą kol kas sunku kalbėti, nes šių metų planai nėra vykdomi”, – sakė politikė.
Dalį problemų Savivaldybė linkusi spręsti paskolomis. Jos kasmet didėja – spalio pradžioje skola siekė 79 milijonus litų. Paskolų įsipareigojimų vykdymui Savivaldybė kasmet išleidžia apie 18 milijonų litų. Panašios sumos reikės ir kitąmet.
„Nuolat deramės su kreditoriais ir peržiūrime jau pasirašytas sutartis. Gana dažnai pavyksta išsiderėti geresnes sąlygas”, – tvirtino A.Laucius.
Apie koncesijos mokestį nekalbama
Paklaustas, kiek lėšų kitų metų biudžete bus skirta koncesijų konkursų laimėtojams, A.Laucius neprognozavo. „Kai bus konkrečios sutartys, tada ir ieškosime finansinių šaltinių. Jeigu kalbėtume apie švietimo įstaigų koncesiją, konkurso laimėtojui bus mokama iš tų pačių pinigų, kurie ir taip numatyti švietimui”, – sakė Finansų skyriaus vedėjas.
Specialistai prognozuoja, kad kitais metais turės būti didinamos subsidijos bendrovei „Autrolis”. Miesto Taryba leido bendrovei įsigyti 50 naujų troleibusų. „Kauno autobusai” naujas transporto priemones jau įsigijo, todėl šiemet šiai bendrovei subsidijoms skirta apie 12 milijonų litų. Tuo tarpu „Autroliui” – vos 3 milijonai.
„Jeigu troleibusų parkas bus atnaujintas, galimi keli variantai. Arba miesto biudžete bus ieškoma papildomų apie 10 milijonų litų, arba didinamos bilietų kainos”, – teigė finansų specialistai.
A.Laucius šių teiginių nekomentavo. „Kai bus konkreti sutartis, tada ir svarstysime”, – sakė Finansų skyriaus vedėjas.
Planuojama, kad kitų metų Kauno biudžetas bus patvirtintas vasarį.
Arūnas Andriuškevičius