Kaip prognozavome, taip ir atsitiko. Grįžo iš užsienio vizitų socialdemokratų vadovas, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir maištautojų prieš jo vadovavimą Vyriausybei, galima sakyti, nebeliko. Jei tai būtų vienintelis kartas, ko gero, stebėtumėmės premjero derybiniais sugebėjimais. Dabar – ne, nes panašių atvejų, kai A.Brazauskas kažkokiu būdu priversdavo susikivirčijusius oponentus atsisakyti savo ambicijų ir, paspaudus vieni kitiems rankas, toliau kartu traukti valdžios vežimą, ne tiek jau mažai.
Trečiadienį vakare kelias valandas kartu su ministrais posėdžiavusi valdančiosios koalicijos Politinė taryba baltos vėliavos neiškėlė, o nusprendė baigti vaidus ir dirbti toliau. Tiesa sakant, pasirinkimas buvo nedidelis – valdančioji dauguma turėjo kaip smėlio dėžėje kapstęsi vaikai susirinkti savo žaislus ir trauktis iš svarbiausiųjų postų Seime ir Vyriausybėje, įsikurdami saugiuose, bet neįtakinguose opozicijos apkasuose, arba atmesti ambicijas, tarpusavio kaltinimus ir susitaikius dirbti toliau.
Kad ir kaip dabar graudu po premjero šeimos verslo pamatais besikasantiems ir kuo didesnių nesėkmių iš valdančiosios daugumos besitikintiems konservatoriams, pasirinktas pragmatiškesnis, mažiau chaoso ir netikrumo į valstybės gyvenimą įnešantis kelias. Tačiau viena abejonė visgi kirba. Ar koalicijos partnerių parodytas pasitikėjimas Algirdu Brazausku bus ilgalaikis, ar po kurio laiko jo vėl nesudrums kokie nors nesutarimai?
Tuo tarpu konservatoriai lieja krokodilo ašaras ir muša varpais, kad, valdančiosios koalicijos lyderiams susitarus, gali žlugti jų užmojis sudaryti dar vieną parlamentinę laikinąją komisiją premjero šeimos verslo peripetijoms ištirti. Kaip žinome, šiai konservatorių iniciatyvai trečiadienį nepritarė keturių partijų valdančiosios koalicijos Politinė taryba. Toks pats, matyt, bus ir Seimo verdiktas. Dabar opozicija virkauja, kad tokiu būdu bus pažeistas Seimo statutas, po kojų paminta parlamentinės kontrolės idėja. Tačiau kodėl tie patys konservatoriai tylėjo lyg vandens į burną prisisėmę, kai pakankamai parašų sudaryti komisiją dėl užsienio reikalų ministro A.Valionio praeities buvo surinkę liberaldemokratai, o jų iniciatyva balsuojant Seime buvo atmesta? Ar tai ne bandymas tokiu pačiu atveju taikyti dvigubus standartus? Juk, pagal jau kuris laikas galiojančią tvarką, vien surinkti parašus per maža, reikia, kad komisijos sudarymui būtų pritarta ir Seime. Būkime teisingi: šiuo metu dėl laikinųjų komisijų sudarymo egzistuoja du vienas kitam prieštaraujantys įstatymai. Bet ar bandė kada nors šį nesusipratimą taisyti konservatoriai, dabar matantys tik vieną, jiems priimtiną įstatymą, o jam prieštaraujančio nepastebintys?
Pagaliau ar tikrai niekam nekyla klausimas, kodėl premjero šeimos verslo peripetijų, jei yra paaiškėję kokių nors naujų faktų bei aplinkybių, taip atkakliai nenorima perduoti ištirti, tarkim, prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba valstybės kontrolei, kur dirba šios srities profesionalai, o žūtbūt stengiamasi įbrukti ją parlamentinei komisijai? Atsakymą į šį kausimą vakar padiktavo pats Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Laikinųjų tyrimo komisijų sudarymas, pasak parlamento vadovo, jau tapo politinio skandalo forma, kuria puikiai naudojasi kai kurie politikai, tokiu būdu neretai sulaukdami ir žiniasklaidos dėmesio. O juk tokios komisijos, kaip parlamentinės kontrolės forma, Seimo Pirmininko įsitikinimu, turėtų būti sudaromos tik labai išimtiniais ir svarbiais klausimais. O kaip yra dabar?
„Jeigu būtų surinkti 36 Seimo narių parašai dėl komisijos steigimo, tirsiančios, ar yra Marse gyvybė, tai nejaugi tirsime, deleguosime į šią komisiją narius? Jeigu, pavyzdžiui, parlamentaras Petras Gražulis surinktų parašus ir pasiūlytų sukurti komisiją dėl hipnozės reiškinių, ar mes tirsime, juoksimės patys iš savęs?” – klausė vakar žurnalistų kalbintas Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.
Galima būtų išvardyti, kiek ir kokių komisijų šią kadenciją sudarė Seimas. O ką jos nuveikė, kokias amerikas tautai atvėrė ir kokią apčiuopiamą naudą davė? Gal, pradėjus dirbti, pavyzdžiui, parlamentinei komisijai, jau surasti EBSW iššvaistyti milijonai ar paspartėjo šios bylos tyrimas teisėsaugos institucijose? Kol kas į tai nepanašu, nes dažniausiai tik baksnojama pirštais į skylėtus to meto įstatymus ir politikuojama gana įkyrėjusia tema: „Kas būtų buvę, jeigu būtų…” Seimas jau turėjo pakankamai laiko suprasti, jog ne politikuojančios parlamentinės komisijos, o geri ir išmintingi įstatymai, kuriems parengti per rinkimus delegavome savo atstovus, lemia valstybės gyvenimą.
Stasys Jokūbaitis