Eugenijus Bunka: „Žemaitijoje – kosmoso civilizacijos pėdsakai?”

Pirmiausia susitarkime: tai nėra iš piršto laužta istorija ar balandžio 1-osios pokštas. Rietavo miškų urėdijoje tikrai ganosi raganosis. Važiuodami Vilniaus – Klaipėdos automagistrale Klaipėdos link, 255-ame kilometre iškart už nedidelio miškelio žvilgtelėkite dešinėn.

Nepamatysite nieko netikėto. Tik lauką ir už poros šimtų metrų jame išsiskiriantį šlapios žemės augmenijos rėželį. Tačiau jeigu virš lauko pakiltumėte į dangų, iš jo aukštybių, matyt, regėtumėte tą patį, ką 1993 metais iš praskrendančio lėktuvo užfiksavo fotoaparatas: iš žemės lendantį galingą gyvūną.

Aerofotografija – tai iš kosminių laivų, lėktuvų specialia įranga darytos ir apdorotos nuotraukos, kuriose matomas kiekvienas žemės lopinėlis ir netgi tai, kas po žeme.

Augmenija virš kadaise judinto grunto yra kitokio atspalvio, jis ir atkuria senų senovės žmogaus veiklos pėdsakų linijas. Nagrinėdamas tokias nuotraukas archeologas, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus prieš keletą metų aptiko šimtmečių nuogulų paslėptos senovinės įtvirtintos gyvenvietės ant Gilaičių kalvos šalia Platelių pėdsakus. Jau pirmieji kasinėjimai su kaupu patvirtino prie kompiuterio ekrano gimusią mokslininko prielaidą.

Aerofotografija talkina rasti šimtmečių paslėptus objektus ne tik ant žemės ir po jos sluoksniu, bet ir vandenyje. Giedrė Motuzaitė, rašydama apie ežerų gyvenvietes ant polių, sako, jog polinių gyvenviečių paieškai naudojamos iš lėktuvų darytos nuotraukos, kuriose aiškiai matyti seklumų dugnas ir tai, kas ant jo yra.

Padidinęs aerofotografijos būdu prie Vilniaus-Klaipėdos automagistralės padarytos nuotraukos fragmentą, kiekvienam sutiktam kaišiojau jį panosėn ir įkyriai klausinėjau, kas čia pavaizduota. Trys ketvirtadaliai pašnekovų iškart tvirtino matą jaučio arba stumbro atvaizdą. O išgirdę, kad gyvūnas yra beveik penkiolikos tūkstančių kvadratinių metrų ploto ir „ganosi” Girlaukyje, iš nuostabos plėtė akis. Ne tik dėl dydžio ir neįprastos gamtos išdaigos, bet ir todėl, kad Girlaukio pakraštyje prasideda Stumbrių miškas, o už jo yra Stumbrės kaimas.

Kas ir kada suteikė tokius pavadinimus, dabar, matyt, niekas nebesužinos. Tačiau, be abejonės, miško ir kaimo vardai siejami su stumbrais. Anava, Šilalės rajone yra Paršežeris, kurio kontūrai tikrai primena riebų meitėlį. Bet juos kaip ir Girlaukio gyvūno vaizdą pamatyti galima tik iš padebesių. Kas ir kaip senovėje kilo į aukštybes pasižvalgyti po Žemaitiją – lieka mįslė.

T.Ivanausko zoologijos muziejaus Kaune direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Grigonis sakė, kad ne tik jis, bet ir jo kolegos nuotraukoje mato ne stumbrą, o plaukuotojo raganosio siluetą su visomis smulkmenomis – nukarusiu pilvu, kupros ketera, žvitria akimi, charakteringu snukiu. Labiausia netikėta buvo išgirsti, kad šie prieš daug tūkstančių metų išnykę padarai gyveno ir dabartinėje Lietuvos teritorijoje. 2000 metais jo kaukolė atsitiktinai rasta Naravų kaime prie Birštono. Statybininkai, kaip sakė Grigonis, tiesdami dujotiekį kasė tranšėją, o kartu su žemėmis į paviršių išmetė ir kaukolę. Ją paėmė atsitiktinis praeivis, atvežė į Kauną ir parodė mokslininkams. Šie buvo smarkiai nustebinti. Bet nuo tada faktas nenuginčijamas: Lietuvoje daugiau kaip prieš 12 tūkstančių metų gyveno plaukuotieji raganosiai.

Vladas Žulkus mano, kad raganosio atvaizdas Girlaukyje – gamtos išdaiga. Atsitiktinumas tamsesnes nei aplinkiniai plotai linijas, pustonius sudėliojo į gyvūno atvaizdą, nepamiršęs tiksliai ton vieton, kurion reikia, įsprausti ir akių vokus, ir pačią akį, ir abi stačias, kūno proporciją atitinkančias ausis. Po tokios išvados lieka tik pasidžiaugti kartu su lauko savininku, kad gamta nesumanė pavaizduoti, pavyzdžiui, panelės Marijos, nes užplūdę maldininkai sutryptų visą derlių.

Motušė gamta iš tikrųjų yra neprilygstama menininkė, reikia tik mokėti pamatyti jos kūrinius. Viename fantastiniame apsakyme pasakojama apie tai, kad planetą dengiančiame miškų kilime, nuskilusios uolos plokštumoje, medžių rievėse, net reljefe galima rasti gamtos sukurtus pasaulio meno šedevrais dabar vadinamus kūrinius. Dailininkai tik pakartoja tai, ką gamta jau seniai padarė, bet paslėpė nuo žmonių akių.

Baltijos regiono istorijos ir archeologijos mokslo darbuotojas, daktaras Romas Jarockis mano, kad raganosis – tai išdžiūvusio ežerėlio kontūrai. Jo manymu, visai kas kita būtų, jeigu gyvūno piešinys būtų ant kalvelės ar lygumoje. Tačiau ir toks aiškinimas palieka vietos net neįtikėtiniems svarstymams.

Vis dėlto šiais laikais, kai vis garsiau kalbama apie Žemę prieš daugybę metų pradėjusių lankyti kosmoso civilizacijų atstovus, apie mūsų protėvių iš jų gautas žinias, paliktus pėdsakus, lyg ir neprotinga būtų visiškai atmesti šią versiją ir pasikliauti vien atsitiktine gamtos išdaiga.
Grigonis irgi linkęs manyti, kad raganosio piešinys – gamtos tvarinys. Tačiau jis atsargiai užsimena ir apie tai, jog žmogaus veiklos šioje vietoje žymės skleistų sensacijos kvapą.

Raganosio siluetas tęsiasi tiksliai iš rytų į vakarus. Ar tai irgi atsitiktinumas? Be to, gyvūno kūnas įspraustas į daubelę, o jos pakraščiai, ypač rytinis, baigiasi kauburėliais. Lyg kažkas būtų sėmęs lengvą dirvožemį ir metęs jį į pakraščius.

Aerofotografijoje aplink raganosį matosi dar kelios sunkiai nuspėjamos figūros, o paties gyvūno užpakalinė dalis nupjauta. Aiškiai matyti pasturgalį nurėžusios arimo vagos. Priekinė raganosio dalis, matyt, išliko todėl, kad gilyn į pelkę artojai nesiryžo leistis.

Naivu būtų manyti, kad raganosio piešinys gimė tais laikais, kai jie, anot mokslininkų, ganėsi dabartinėje Europoje. Ledynas nušlavė ne tik gyvūnus, bet ir sujaukė žemę, suformavo slėnius ir kalvas, ežerus ir upes. Tačiau vis dėlto fantazija kužda, kad raganosio piešinys – žmogaus rankų darbo, ir galima pamėginti įsivaizduoti, jog po ledynmečio nors vienas gyvūnas buvo išlikęs ir atklydo į protėvių gimtąsias vietas. Jį pamatę žemaičiai apstulbo, manė išvydę antgamtinę ar dievų siųsta būtybę ir įamžino ją žemėje iškasdami atvaizdą. Tai, anot Grigonio, iš tikrųjų būtų didelė sensacija.

Kitą fantastišką versiją skatina įvykis, buvęs bene 1997 metų sausį. Rietavo miškų urėdijos vairuotojas Viktoras Kuzmenkovas per Girlaukį ZIL-u kratėsi į Stumbrių mišką vežti medienos. Dar automagistralėje vilkiko variklis pradėjo strigti, bet pamiškėje atsigavo. O virš lauko Viktoras pamatė skrendantį šviečiantį rąstą. Prie jo iš šonų prisijungė dar du, aukščiau pasirodė du mažesni. Apatiniame viduriniajame staiga įsiplieskė juoda horizontali linija.

Viktoras matė, kaip automagistralėje stojo automobiliai, žmonės užvertę galvas žvalgėsi į dangų. Pamanęs, kad niekas nepatikės jo pasakojimu apie neatpažintus skraidančius objektus, jis nurūko į mišką, ištempė iš ten jo laukiančius du medienos savininkus. Visi trys bene valandą stebeilijosi į virš Girlaukio kabančius ir skaisčiai šviečiančius „rąstus”, kol nutarė, jog laikas imtis darbo, nes nei danguje, nei žemėje niekas nesikeitė.

Dar reikėtų prisiminti Peru esančius Naskos dykumos piešinius, kuriuose pavaizduoti įvairūs gyviai. Tarp jų yra ir daug didesnių, ir mažesnių už Girlaukio raganosį. Mokslininkai vis dar ginčijasi, kokia šių piešinių paskirtis.

O Rietavo miškų urėdijos teritorijoje, Lopaičiuose, Žemaičių Šventvietėje randamus objektus Žemaičių Alkos muziejaus direktorius Stasys Kasparavičius vadina žmogaus rankų darbo simboliais. Turėdami tik dvi ilgai suteiktą formą išlaikančias medžiagas – akmenį ir žemę, žemaičiai joje iškastomis figūromis vaizdavo į gyvenimą atnešantį, į amžinybę išplukdantį laivelį, gyvybę suteikiančią Saulę.

Mokslininkai spėja, jog piešiniai Nasko dykumoje atsirado prieš 2300-1200 metų. Yra versijų, kad tai orientyrai kosmoso ateiviams. Kodėl ir Girlaukio raganosis negalėtų būti toks orientyras? Tuo labiau, kad panašių piešinių yra ne tik Pietų Amerikoje, bet ir Europoje. Anglijoje žinomi Ufingtono Baltasis žirgas, Vilmingtono Ilgasis žmogus, Dorseto 55 metrų aukščio, su 7 metrų ilgio lytiniu organu milžinas. Spėjama, kad pastarasis atsirado prieš 2500-2100 metų.

Eugenijus Bunka

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.