Yra tokia lietuviška patarlė: „Gyvenkime kaip broliai, dalinkimės kaip žydai”.
Anksčiau jau yra tekę rašyti apie tai, jog valstybės biudžetas yra orientuotas į Vilniaus valdžios ir galios elito lobistinių poreikių bei valdančiosios koalicijos narių stumiamų projektų tenkinimą.
Buvęs Kauno medicinos universiteto prorektorius, o dabar sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga pasiūlė kitų metų valstybės investicijų programoje Kauno medicinos universiteto klinikoms skirti apie 25 milijonus litų.
Nemanau, kad tiek lėšų bus skirta, bet kad bent pusė šios sumos bus atseikėta, – labai įtikima. Tuo tarpu kitos Lietuvos medicinos įstaigos liks nepamaitintos. Todėl, kad neturi užtarėjų Vyriausybėje…
Tai tik dar kartą parodo, jog regioninė politika ir subalansuota regionų plėtra, apie kurią mielai prisimena kandidatai į Seimą prieš rinkimus ir pamiršta tuoj pat po rinkimų, yra tik muilo burbulas.
Jau seniai pastebėta, kad Vilnius, nors ir įneša į valstybės biudžetą apie pusę pajamų, gauna daugiau kaip pusę visų valstybės investicijų. 2001 metais Vyriausybės siūlymu, Artūro Zuoko džiaugsmui, Vilniui buvo paskirta arba planuojama paskirti apie 200 milijonų litų Valdovų Rūmams statyti ir Mindaugo karūnavimo jubiliejui paminėti. Prisidengta garbingais jubiliejais, tad koks gi lietuvis gali tam priešintis?
O kur dar pinigai iš valstybės biudžeto, skirti Vingio parko estradai, Operos ir baleto teatrui remontuoti, Kongresų rūmų statybai užbaigti. Ir visa tai – ne iš Vilniaus miesto biudžeto, o iš valstybės lėšų. Paskui kažkokie naivuoliai mums, provincialams, įrodinėja – žiūrėkite, kaip pasikeitė Vilnius, o jūs, klaipėdiečiai, dirbti nemokate.
Gal racionaliau ta jubiliejine proga būtų buvę pastatyti tris tiltus trijuose miestuose (Klaipėdai taip pat reikia tilto šalia buvusio tabako fabriko), o ne vieną Vilniuje už 37 milijonus litų? Arba sutvarkyti Gedimino prospektą Vilniuje, Laisvės alėją Kaune ir Herkaus Manto gatvę Klaipėdoje? Pasidalinkime broliškai, jeigu vienoje valstybėje gyvename.
Bet ne – Herkaus Manto gatvė šiais metais buvo sutvarkyta miesto biudžeto, iš kurio kitais metais neproporcingai daug – 16,3 proc., arba 16,2 mln. litų – teks grąžinti į bendrą valstybės katilą, lėšomis.
Kodėl iš Klaipėdos reikalaujama daugiau nei iš visų kitų savivaldybių? Juk 2006 metais mūsų savivaldybei Finansų ministerijos patvirtintas vadinamųjų kitų pajamų planas yra 19,4 mln. litų, o triskart didesnį metinį biudžetą turinčiai Vilniaus miesto savivaldybei šis planas tėra 26,7 mln. litų.
Žinant pragmatinę dabartinės valdžios politiką, atsakymas būtų toks – todėl, kad Klaipėdą valdo ne valdančiosios koalicijos širdžiai mieli partiečiai, o opozicinės partijos atstovai, kuriems durys į valdžios koridorius atsidaro gerokai sunkiau.
Kita vertus, premjeras ir jo ministrai gyvena sostinėje, na, dar retkarčiais nuvyksta į Neringą, kurioje kas sklypelį turi, o kas ir būdelę pusiau legaliai yra pasistatęs. Kol tiltas į Kuršių neriją yra dar tik planuose, keltis per marias, aišku, reikia, tad „Smiltynės perkėla” priklauso centrinei valdžiai, o nykštukinis Neringos miestas, kurio buvęs meras yra valdančiosios koalicijos narys, kiekvienais metais yra sočiai pamaitinamas.
Tokia tad paprasta lietuviška broliškų lėšų ir asignavimų dalybų politika.
Vygantas Vareikis