Paaiškėjus, kad kaimyninėje Latvijoje gyvena net apie dešimt tūkstančių lietuvių kilmės žmonių, neturinčių nei Lietuvos, nei Latvijos pilietybės – vadinamųjų nepiliečių (latviškai „nepilsonis”), – Lietuvos ambasada Rygoje ėmėsi skatinti juos įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, o sykiu – ir tam tikras teises bei pareigas.
LR Pilietybės įstatyme sąvokos nepilietis apskritai nėra. O kaimyninėje Latvijoje yra net trys statusai: piliečio, asmens be pilietybės bei nepiliečio.
Išsiverčia nebalsavę
„Apskritai, kas čia per statusas – nepilietis? Kiekvienas žmogus turi turėti pilietybę”, – įsitikinęs Lietuvos ambasados Rygoje atašė Simonas Čepkauskas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad nepiliečio statusas Latvijos lietuviams netrukdo normaliai gyventi: „Jie gauna asmens kodą, socialines garantijas, gali mokytis, dirbti, keliauti”, – „Vakarų ekspresui” sakė S. Čepkauskas.
Tokį statusą pasirinkusiems žmonėms net išduodami specialūs nepiliečio pasai. Didžiausias trūkumas, anot atašė, – nepiliečiai negali atlikti pilietinės pareigos – balsuoti rinkimuose. Tačiau S. Čepkauskas pripažįsta, kad nemažai žmonių šito anaiptol nelaiko trūkumu – jie puikiausiai išsiverčia ir nebalsuodami. Būtent todėl, pasak S. Čepkausko, nepiliečio statusą pasirinkusių lietuvių yra tiek daug – net trečdalis, nes šiuo metu Latvijoje gyvena per 32 tūkst. lietuvių.
Agituoja siekti pilietybės
Atašė pastebi, kad kiti gal ir norėtų įgyti Lietuvos pilietybę, tačiau nenori važiuoti į Rygą. Anot S. Čepkausko, lietuvių kilmės nepiliečiai yra išsibarstę po visą šalį, nemažai jų gyvena netoli pasienio esančiuose kaimeliuose, tačiau neturinčių pilietybės lietuvių yra ir didesniuose miestuose, net ir pačioje šalies sostinėje. Dauguma jų, pasak konsulo, yra rusakalbiai.
„Yra tokių, kurie turbūt norėtų, kad ambasados darbuotojai atvažiuotų pas juos į kaimą tvarkyti dokumentų, bet šito tikrai nebus”, – kalbėjo S. Čepkauskas.
„Nors tai daugiau žmogaus sąmoningumo reikalas, vis dėlto mes agituojame lietuvius siekti pilietybės, ir jau pradėjome įgyvendinti tam skirtą akciją”, – tęsė atašė.
Ambasados darbuotojai lankosi gyventojų bendruomenėse ir skleidžia informaciją apie pilietybės svarbą bei keliamas sąlygas, dalija specialius informacinius lankstinukus.
Nepiliečių yra ir Lietuvoje
Iš viso Latvijoje gyvena 452 tūkst. nepiliečio statusą turintys asmenys, tarp jų – daugiausia rusų (67,9 proc.).
Pasak Lietuvos Respublikos Pilietybės reikalų komisijos pirmininkės Rasos Leonienės, nors ir nėra ratifikavusi, Lietuva laikosi Europos pilietybės konvencijos, todėl stengiamasi užkirsti kelią, kad žmonių be pilietybės būtų kuo mažiau.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 32,6 tūkst. užsieniečių, iš jų be pilietybės – 7 814. Dauguma – 7 540 – turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, o 374 – laikinai.
Daugiausia Lietuvoje gyveno Rusijos piliečių – 14 493, baltarusių – 3 025, ukrainiečių – 2 155, lenkų – 491, latvių – 355, vokiečių – 314, amerikiečių – 389, kazachstaniečių – 288, armėnų – 284, kinų – 253 ir kt. Anot Asmens dokumentų išrašymo centro, iš viso galiojančius leidimus gyventi šalyje turėjo 98 valstybių piliečiai.
Anot R. Leonienės, asmenys be pilietybės, legaliai gyvenantys Lietuvoje, gali naudotis visomis piliečių teisėmis, bet su tam tikromis išimtimis: ne tik negali balsuoti Seimo ar prezidento rinkimuose bei kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą, bet ir negali gauti valstybinių nukentėjusiųjų pensijų, dirbti valstybės tarnyboje, vykti į šalis, į kurias be vizų vyksta LR piliečiai ir pan.
Pasak R. Leonienės, Latvijoje gyvenantiems lietuviams nepiliečiams neturėtų kilti kliūčių gauti pilietybę, jei jie turi jų lietuvišką kilmę patvirtinančius dokumentus.
Giedrė Petkevičiūtė