Emi Grosman nebesijaudina, kad kilogramas bifštekso kainuoja 20 dolerių, litras pieno – 2 dolerius, o tuzinas kiaušinių – daugiau kaip 4 dolerius. „Priėjus prie kasos, manęs nebeišpila šaltas prakaitas”, – sakė niujorkietė mokytoja, entuziastingai besilaikanti naujos „spartietiškos dietos”.
Kalbame apie mažo kaloringumo dietą, kuri vis labiau populiarėja Amerikoje, nes ten daug nutukusių žmonių, be to, ištiko ekonominė krizė. Vos tik E. Grosman nutarė 40 proc. sumažinti suvartojamas kalorijas, ji iškart pasijuto geriau.
„Kai pradėjau per dieną suvartoti 1500 kalorijų, manęs nebekamuoja nemiga, – sakė ji. – Pasijutau keturis kartus energingesnė, nežinau, kas yra peršalimas.”
Tačiau jos gydytojas nelabai tuo tiki. „Iki šiol hipokalorijų dietos pasekmės buvo tiriamos tik su gyvūnais ir vabzdžiais. Tokių tyrimų su žmonėmis rezultatai paaiškės tik šiais metais.”
Nors nėra įrodymų, kad mažesnis kalorijų kiekis dvigubai sumažina diabeto, širdies ligų ir navikų riziką (yra įrodyta, kad griežta dieta slopina seksualinį geismą, sukelia depresiją ir blokuoja menstruacijų ciklą), tūkstančiai amerikiečių nutarė tapti „Calorie Restriction Society”, kurios šūkis „Mažiau valgai – geriau jautiesi”, nariais.
Ekspertų nuomone, fenomeną galima paaiškinti ne tik amerikiečiams būdinga reakcija į nutukimą, kuris kamuoja kas trečią šalies gyventoją. Ši tendencija slepia naują aktyvią mąstymo mokyklą, pagal kurios principus atsisakymas mėsos ir atsispyrimas pagundoms teigiamai veikia ne tik kūną ir sielą, bet ir piniginę.
„Vartojimo sumažėjimas vienu mostu išsprendžia visas šias problemas”, – tikino Pen O’Nil, kuri, praradusi brokerio darbą Volstryte (metinė alga – 300 tūkstančių dolerių), grįžo į Vudstoką, kur gyvena iš 10 tūkstančių dolerių per metus ir dėsto jogą. „Niekada nevaikštau į restoranus, drabužius perku dėvėtų rūbų parduotuvėse, važinėju tik savo dviračiu, – pasakojo ji. – Tačiau jaučiuosi laimingesnė, patiriu mažiau stresų nei anksčiau.”
Ji ne viena tokia. Kiekvieną antradienį P. O’Nil dalyvauja „Paprastumo sėklų” – grupės, kurią remia Kornelo universiteto „Center for Religion, Ethics and Social Policy” – posėdžiuose. Čia šeimos mokosi, kaip susikurti laimę: grąžinti skolas, mažiau dirbti, daugiau laiko skirti mylimiems žmonėms ir mažinti išlaidas.
Dauguma pasekėjų gyvena namuose, kuriuos šildo saulės ar vėjo energija, vairuoja „ekologiškus” automobilius, atsisakė televizorių, kad vaikai nebūtų kasdien „bombarduojami” reklama. Kai kurie ūkininkauja nedidelėse fermose.
„Niekas tiksliai nežino, kiek amerikiečių laikosi „judėjimo į paprastumą” gyvenimo stiliaus, – rašė „Los Angeles Times”. – Tačiau, naujausios apklausos duomenimis, 62 proc. respondentų pareiškė, kad savo gyvenimą nori paversti paprastesniu.”