Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų paskirstymas turi būti svarstomas viešai ir atspindėti valstybės prioritetu pasirinktų švietimo bei žinių visuomenės sričių svarbą.
„Prezidentas ragina viešai ir skaidriai svarstyti ES lėšų panaudojimo planus, o sprendimus priimti atsižvelgiant į tai, kad tik proveržis žinių visuomenės kūrime garantuos Lietuvai vertą ateitį, – trečiadienį žurnalistams Prezidento nuomonę išsakė jo patarėja Irena Vaišvilaitė. – Šioje 2007-2013 metų finansinėje perspektyvoje turi būti labai aiškiai įtvirtintas mokslo ir švietimo prioritetas. Lėšų paskirstymas turi atspindėti tai, kas deklaruojama, t. y. tai, kad žinių visuomenė ir švietimas yra valstybiniai prioritetai”.
Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį priėmė nevyriausybinių organizacijų, jaunimo ir akademinės bendruomenės atstovus, keliančius ES struktūrinių fondų panaudojimo Lisabonos strategijai įgyvendinti Lietuvoje klausimą.
Anot Prezidento patarėjos, šalies vadovas susirūpinęs tuo, kaip yra planuojamas naujos finansinės perspektyvos lėšų panaudojimas.
Grupės už nacionalinio susitarimo įgyvendinimą atstovės Dianos Skučaitės tvirtinimu, informacija, susijusi su ES struktūrinių fondų panaudojimu, yra labai sunkiai prieinama, tačiau joje matomos „tos pačios tendencijos – didžiausia pinigų dalis skiriama susisiekimui ir aplinkos apsaugai”.
Anot susitikime dalyvavusio Lietuvos mokslo tarybos pirmininko Eugenijaus Butkaus, švietimo infrastruktūros daliai skiriama suma nuo 4,2 proc. sumažinta iki 4 proc. visų ES struktūrinės paramos lėšų, nors, jo skaičiavimais, Lietuvoje mokosi apie 20 proc. gyventojų. Tai, anot jo, yra akivaizdi lėšų paskirstymo disproporcija, todėl kalbėti apie švietimui skiriamą prioritetą negalima.
Šiai sričiai, jo teigimu, reikėtų skirti bent dvigubai daugiau, t. y. 8 proc. visų ES struktūrinių lėšų.
Dalis lėšų, kuri skiriama žinių visuomenės kūrimui, jo teigimu, taip pat neproporcinga, nes „tarp keturių žinių visuomenei skirtų programų viena skirta tyrėjų ir mokslininkų gebėjimams, o kitos susijusios su administraciniais gebėjimais, mokymusi visą gyvenimą, užimtumu ir darbo rinka”.
Todėl ir žinių visuomenei teikiamas prioritetas, pasak profesoriaus, tampa deklaratyvus.
Kaip vieną argumentų, kodėl reikėtų daugiau lėšų skirti švietimui, jis paminėjo faktą, kad šalių, kurios daugiau skyrė lėšų šiai sričiai, korupcijos indeksas „smarkiai sumažėjo”.
D. Skučaitės tvirtinimu, susitikimo metu Prezidentui buvo išreikštos ir dvejonės, kodėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu yra atsakinga už žinių visuomenės kūrimo programą.
Prezidentui, pasak I. Vaišvilaitės, taip pat pasirodė nesuprantama, kodėl Švietimo ir mokslo ministerija nekuruoja inovacijų skatinimo veiksmų programos, nors, patarėjos žodžiais, būtent ši ministerija kuruoja mokslo ir švietimo inovacijas.
Tokia situacija, jos tvirtinimu, kelia susirūpinimą, kad inovacijos suprantamos per siauriai ir per daug siejamos su trumpalaikiais verslo interesais.
Pasak grupės už nacionalinio susitarimo įgyvendinimą atstovės, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad partijų finansavimui numatyta skirti apie 10 proc. nuo 6 mlrd. litų visų struktūrinių lėšų.
Paklaustas, kokių žingsnių tikisi iš Prezidento, E. Butkus pareiškė, jog „pakankamas viešumas jau yra prielaida, kad tie klausimai galės būti sprendžiami”.
ELTA primena, jog prieš mėnesį Lietuvos studentų, moksleivių, jaunųjų mokslininkų ir jaunimo sąjungos kreipėsi į Prezidentą laišku, pabrėždamos, kad esama ES lėšų panaudojimo kryptis „neatitinka žinojimo visuomenės kūrimo koncepcijos”.
Prieš dvi savaites akademinės bendruomenės grupės kreipėsi į šalies vadovą, reikšdamos susirūpinimą, kad žinių visuomenei kurti skirta mažai lėšų.
Artimiausiu metu Vyriausybė turi apsispręsti dėl Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo veiksmų programų skaičiaus.
2005-11-02 12:18