Lapkričio 1-ąją Visų šventųjų dieną mininti Bažnyčia melsis už visus, esančius Dangaus džiaugsme ir garbėje.
„Lapkričio 1-oji nėra vien oficialiai paskelbtų šventųjų diena. Per šią šventę minimi visi, pasiekę gyvenimo tikslą – amžinąjį gyvenimą. Paprasta gražų ir dorą gyvenimą nugyvenusi močiutė, mūšyje už kitą pasiaukojęs karys primena mums, kad į šventumą pakviestas kiekvienas krikščionis, nes šventumas – ne prabanga, o visų galimybė ir pareiga”, – Eltai sakė kunigas Lionginas Virbalas.
Krikščionys tiki, kad gyvenančius pasaulyje ir tuos, kurie baigė savo žemiškąją kelionę, sieja stiprūs bendrystės ir meilės ryšiai. Todėl švęsdami Visus šventuosius tikintieji prašys jų užtarimo ir pagalbos.
Lapkričio 1-ąją minimos šventės ištakos siekia VII amžių. Pirmą kartą šventieji kankiniai buvo prisiminti Romoje, per Marijos visų kankinių karalienės bažnyčios pašventinimo metines.
Šventųjų kankinių šventė buvo švenčiama pavasarį ir tik po kelių šimtų metų perkelta į rudenį ir pavadinta Visų šventųjų diena.
Pasak L. Virbalo, kiekvienam oficialiai paskelbtam šventajam paminėti neužtektų kelerių metų dienų. Jėzuitas yra radęs sąrašą, kuriame išvardyti 4,5 tūkst. šventųjų ir palaimintųjų.
Bažnyčios kalendoriuje šventieji paprastai minimi jų mirties dieną, kuri vadinama gimimo Dievui diena.
2005-11-01 08:29