Gyvūnų kontrolės tarnybos pereina į ataką

Praėjus pusmečiui po to, kai Klaipėdos miesto taryba patvirtino sugriežtintas gyvūnų globos ir laikymo taisykles, baudų už jų nesilaikymą nepadaugėjo.

Nepaisant to, šį mėnesį apie 6-7 tūkstančiai klaipėdiečių, kurie namuose laiko neregistruotus šunis ir kates, bus nemaloniai nustebinti – savo pašto dėžutėse jie ras neužpildytus kvitus ir informaciją, kas jų laukia nesumokėjus mokesčių.

Gyvūnų globos tarnybos „Nuaras” direktorė Jurgita Gustaitienė sako, kad jų duomenų bazėje yra sukaupta daug informacijos apie taisyklių pažeidėjus, kurių uostamiesčio valdininkai, tarnyba ir policijos pareigūnai nesiruošia palikti ramybėje.

Skundžia kaimynus

Iki šio mėnesio yra nustatyti tik 22 taisyklių pažeidimo atvejai. Už neregistruotus šunis, jų vedžiojimą be antsnukių viešoje vietoje ir už nemokamus mokesčius įspėjimais bei 200 litų baudomis nubausti 8 asmenys.

Keletas klaipėdiečių 50-100 litų baudas gavo už tai, kad jų šunys pridergė viešoje vietoje. Dar 7 administracinės bylos keturkojų savininkams yra iškeltos už tai, kad jų augintiniai apkandžiojo žmones. Šie klaipėdiečiai privalės sumokėti po 500 litų siekiančias baudas.

Valdininkai skyrė baudas ne tik už agresyvų gyvūnų elgesį, bet ir už dantų rodymą.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vyresniosios specialistės Larisos Kolinko teigimu, nustatyti 7 atvejai, kai šunys išgąsdino žmones, bet jų nesukandžiojo. Už tai taisyklėse numatomos nemenkos baudos, kurios siekia iki 400 litų. Būtent po tiek buvo skirta gyvūnų savininkams.

J. Gustaitienė sako, kad sugriežtinus taisykles klaipėdiečių skundų nepadaugėjo, bet jų ir nemažėja. Dažniausiai gyventojai skundžia tos pačios laiptinės kaimynus, nes įtaria, kad šie nemoka mokesčių už augintinius. Ypač dažnai „Nuaras” sulaukia skambučių dėl šunų keliamo triukšmo daugiabučiuose.

Šį mėnesį planuojamuose išsiuntinėti informaciniuose pranešimuose taip pat bus parašyta, kad norintis įregistruoti arba namuose laikyti katę ar šunį asmuo privalo surinkti kaimynų parašus, jog šie neprieštarauja tokiam ketinimui. Toks punktas yra naujose taisyklėse.

Bando sugraudinti įstatymų sargus

Atvykusius susimokėti baudas klaipėdiečius dažnai stebina jų dydis. Kai kurie net su ašaromis akyse prašo sušvelninti bausmę, – pasakojo L. Kolinko. Paprastai žmonės skundžiasi, jog negali sumokėti baudų, nes yra bedarbiai. Jų kalbos antstolių nesugraudina. Nesumokėjus baudų, jos padvigubėja ir atsisveikinti su pinigais vis tiek tenka.

Papildytose taisyklėse yra punktas, skelbiantis, kad draudžiama naminius gyvūnus laikyti bendrabučiuose, taip pat, kad negalima naudoti kates ir šunis maistui.

Patvirtinus sugriežtintas taisykles, draudžiama kates ir šunis vežti liftu, jei tam prieštarauja lifte esantys žmonės. Griežtai turėtų būti elgiamasi ir su tais klaipėdiečiais, kuriems buvo taikyta gyvūno konfiskavimo bausmė. Tik po dvejų metų ir gavę visos laiptinės gyventojų sutikimą bei Gyvūnų globos kontrolės tarnybos rekomendaciją, tokie asmenys gaus leidimą laikyti keturkojį.

Taisyklėse rašoma, kad „viešose vietose, laiptinėse, bendro naudojimo koridoriuose, savininkai kates turės išnešti ant rankų, specialioje taroje, arba išvesti su pavadėliais”.

Už šių taisyklių nesilaikymą baudos siekia 2 000 litų. Gali būti ir dar blogiau – už Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymo priežiūrą atsakingi pareigūnai gali pasirūpinti, kad pažeidėjai būtų patraukiami ir baudžiamojon atsakomybėn.

Vaida Zubrauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.