Statistikos departamentas praneša, kad per pastaruosius penkerius metus mirtingumas, skaičiuojant 1000-iui gyventojų, padidėjo 8 procentais. Išankstiniais duomenimis šių metų sausio-rugpjūčio mėn. mirė 1785 žmonėmis daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2004 m. mirė 41,3 tūkst. žmonių, t. y. 350 daugiau negu 2003 m. 2004 m. Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklis buvo ketvirtadaliu didesnis negu Europos Sąjungos šalių vidurkis (9,5), tačiau mažesnis negu Latvijoje (13,8) ir Estijoje (13,4).
Vyrų mirtingumas buvo beveik trečdaliu (28,3%) didesnis negu moterų. Kaimo gyventojų mirtingumas pusantro karto didesnis negu miesto gyventojų. Pagrindinė priežastis – kaime gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių.
Mirtingumas pagal amžiaus grupes. 2004 m. mirė 240 vaikų iki 1 metų amžiaus, 34 daugiau negu 2003 m., skaičiuojant 1000-iui gyvų gimusiųjų, šio amžiaus vaikų mirtingumas išaugo nuo 6,8 iki 7,9 atitinkamai, o kaime buvo 1,4 karto didesnis negu mieste.
Per pastaruosius penkerius metus 1-14 ir 15-59 metų amžiaus žmonių mirtingumas beveik nekito, t. y. 1000-iui atitinkamo amžiaus gyventojų teko 0,3 ir 4,6 mirusiojo. 1000-iui 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų 2004 m. teko 44,7 mirusiojo. 2000-2004 m. šis rodiklis padidėjo 4 procentais.
Mirties priežastys. Mirties priežasčių struktūra Lietuvoje daugelį metų nesikeičia ir yra panaši į Europos Sąjungos šalių. Trims pagrindinėms mirties priežasčių grupėms – kraujotakos sistemos ligoms, piktybiniams navikams ir nelaimingiems atsitikimams, apsinuodijimams, traumoms tenka daugiausia (86%) mirties atvejų.
Daugiausia žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. 2000-2004 m. mirusių skaičius nuo šių ligų padidėjo 8 procentais. 2004 m. nuo išeminės širdies ligos mirė didžioji dalis mirusių žmonių (62,6%), 23,2 procento – nuo cerebrovaskulinių ligų, 4,5 procento – nuo aterosklerozės.
Pernai nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 45,6 procento mirusių vyrų ir 64,5 procento mirusių moterų. Kaimo gyventojų mirtingumas nuo šių ligų yra didesnis negu miesto, ypač kaimo moterų, t. y. jos miršta 1,8 karto dažniau negu miesto gyventojos. Nuo kraujotakos sistemos ligų daugiausia miršta 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės (88,9%).
2004 m. kas penktas miręs žmogus mirė nuo piktybinių navikų. Per pastaruosius penkerius metus mirtingumas nuo šių ligų padidėjo 5 procentais. Vyrų mirtingumas pusantro karto didesnis negu moterų, t. y. 100 000-ių vyrų teko 278 vyrai, mirę nuo piktybinių navikų, ir atitinkamai 191 moteris. Kaimo gyventojų mirtingumas nuo piktybinių navikų ketvirtadaliu didesnis negu miesto gyventojų.
Kaimo vyrų mirtingumas nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų buvo 1,6 karto didesnis negu miesto vyrų, o kaimo moterų mirtingumas nuo moters lytinių organų piktybinių navikų 1,2 karto didesnis negu miesto moterų.
2004 m. 5077 žmonės (12,3% visų mirusiųjų) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų. 2001-2004 m. mirtingumas dėl šių priežasčių sumažėjo 6,4 procento. 2004 m. vyrų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų buvo 4 kartus didesnis negu moterų. Kaimo gyventojų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų buvo 60 procentų didesnis negu miesto gyventojų.
2004 m. nusižudė 1381 žmogus, transporto įvykių metu žuvo 863, dėl apsinuodijimo alkoholiu mirė 431, dėl nukritimų mirė 434, paskendo 307, buvo nužudyti 293 žmonės. Vyrai 5 kartus dažniau nusižudė ir paskendo, 4 kartus dažniau žuvo transporto įvykių metu ir mirė dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu.
Nors mirtingumas dėl savižudybių per praėjusius penkerius metus sumažėjo 16 procentų, tačiau jis išlieka vienas didžiausių Europoje. 2004 m. 100 000-ių gyventojų teko apie 40 savižudybių atvejų (70 vyrų ir
14 moterų). 1998-2004 m. duomenys parodė, kad Lietuvoje daugiau žmonių nusižudė pirmadieniais nei kitomis savaitės dienomis.
Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė. 2004 m. tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė (metų skaičius, kurį išgyventų tam tikra gimusiųjų karta, jeigu liktų pastovus kiekvienos amžiaus grupės žmonių mirtingumas) vyrams buvo 66,4 metų, moterims – 77,8 metų. Per praėjusius penkerius metus vyrų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė sumažėjo 0,4 metų, o moterų padidėjo 0,3 metų.
Vis dar išlieka didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės – 11,4 metų. Ypač didelis skirtumas kaime – net 12,5 metų.
Lietuvos vyrų ir moterų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė mažesnė negu Europos Sąjungos šalių vidurkis atitinkamai 8,5 ir 3,5 metų. Palyginti su Latvija ir Estija, tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje didesnė: vyrų atitinkamai 0,9 ir 0,4 metų, moterų – 0,5 ir 0,8 metų.