„Būk tokia kaip jos!”

Mano dukters kambaryje ant stalo gulėjo atverstas žurnalas paauglėms. „Būk tokia kaip jos!” – didelėmis ryškiomis raidėmis švietė pavadinimas virš straipsnio. Puslapis gausiai iliustruotas Peris Hilton, Britnės Spyrs, Kristinos Agileiros ir kitų žvaigždžių nuotraukomis. Susidomėjusi, kodėl reikia būti tokioms kaip jos, perskaičiau straipsnelį. Jis buvo ne apie tai, kiek pastangų šios merginos ir moterys įdėjo, kad pasiektų tai, ką šiandien turi, bet apie tai, kokią kosmetiką jos vartoja, kokius drabužius vilki, kokiais kvepalais kvepinasi. Šalia laimingų garsenybių veidų – jų vartojamos produkcijos iliustracijos. Ant pastarųjų nurodytos kainos ir parduotuvės, kuriose visa tai galima įsigyti. Žodžiu, nueik, nusipirk – ir būsi „tokia kaip jos”.

Apie akių dūmimą

Sakysite, kas čia tokio, jei paaugliukė lygiuojasi į simpatiškąją Britnę Spyrs? Drįstu Jums paprieštarauti. Tikrai nepažįstu Britnės Spyrs, ir nieko prieš ją neturiu, bet problema ne ta. Problema ta, kad taip sukurptos reklamos autoriai labai gerai žino, ką daro. Jie manipuliuoja vaikų naivumu, skverbiasi į jų psichiką tam, kad parduotų prekę. Jie diktuoja taisykles ir formuoja mūsų vaikų vertybes – vardan savo biznio.

Tačiau jų nesustabdysi. Žurnalų savo vaikams irgi neuždrausi skaityti. Ir nereikia. Vienintelis dalykas, kurį turime padaryti, – pasakyti jiems apie tai.

Pasakyti vaikams, kokiu tikslu skelbiami lozungai „Būk tokia kaip jos!”. Pasikalbėti apie tai, kaip tampama žvaigždėmis, apie baimę ir laimę būti savimi, apie gyvenimą ir visa kita…

Apie laimę

Paklauskite savo devynmečio ar trylikamečio, kas yra laimė.

Spėju, ką jis atsakys: laimė – tai būti įžymiam, turtingam… išlošti loterijoje… Manote, pats sumąstė? Ne, perskaitė žurnaluose, išgirdo per televizorių. Ir nieko čia baisaus, kad paauglys taip mano. Baisiau, kai taip mano suaugęs žmogus.

Kad šiandieniniai paaugliukai sugebėtų išaugti supratimą, neva laimę galima išlošti loterijoje, turėtume pasistengti jau dabar.

Manau, kad laimę – tą tikrąją, ne dirbtinę (pasikvepinti kvepalais, kokiais kvepinasi Agileira), randa tie, kurie randa savo vietą po didele saule. Laimė yra būti savimi, būti ypatingam, daryti tai, ką nori ir sugebi.

Pasak Abraomo Maslou, tokios laimės (savirealizacijos) pasiekia ne daugiau kaip 10 procentų žmonijos. Kuo gi užsiima kiti 90 procentų? Kodėl jie neatsiskleidžia? Kodėl daro ne tai, ką nori daryti?

Todėl, kad tam pirmiausiai reikia būti savimi. O būti savimi nelengva. Kartais net pavojinga. Būti kitokiam – tai nuolat rizikuoti būti nesuprastam, pasmerktam, atstumtam. O būti „kaip…”, pamėgdžioti, gyventi pagal kažkieno sugalvotus ir primestus standartus daug drąsos nereikia.

… Tačiau gyventi nuolat stengiantis patikti ir įtikti – tai visą laiką save skriausti, žeminti, naikinti. Ir nepažinti savęs.

Apie baimę

Nėra gyvenimo be baimės. Visi mes ko nors bijome – teroristų, vienatvės, paukščių gripo, bijome prarasti kontrolę, bijome, kad perėjoje ant vaiko neužvažiuotų girtas vairuotojas, bijome skristi lėktuvais arba vorų… Bijome būti bejėgiai. Visi bijome mirti. Bet gyvename toliau.

Baimė būti kitokiam, „prastesniam” nei kiti ypač būdinga paaugliams. Tuo sumaniai naudojasi reklamos kūrėjai.

„Būk kaip jos!” – ir būsi žvaigždė. Būti žvaigžde – tai būti turtingam. Būti turtingam – tai būti laimingam. Kaip gražiai jie meluoja. Tiksliau – negražiai.

Kažkas yra pasakęs, kad žmogus turi daug patirti, kol tampa žmogumi. Kol tampa SAVIMI. Mes gimstame savimi ir savimi numirštame. Kodėl gyventi norime „kaip”..?

Apie gyvenimą

Žmogus – priešybių rinkinys. Tai jam reikia stabilumo, tai permainų. Tai jis nori išsiskirti iš kitų, tai susilieti, būti panašus į juos. Tai jam reikia pašlovinimo, tai jis rausta nuo gero žodžio. Tai rūpinasi savo patogumu, tai trokšta aukotis kitiems. Nori atverti širdį – bet slepia ją, kad niekas nesužeistų.

Ir visa tai žmoniška. Bijoti, klysti, kentėti, ieškoti savęs. Nežmoniška savęs išsižadėti, meluoti sau, išduoti save.

Kai jūsų vaikas sako „noriu būti kaip…”, priminkite jam, kad jis – kitoks. Vienintelis egzempliorius visoje žemėje. Ir ne taip svarbu, ar jis gimė su Skorpiono, ar su Žuvų ženklu, ar jis cholerikas, ar melancholikas, ar jo genuose – laimingi protėvių likimai, ar jo tėvai kilmingi, ar prasčiokai… Jis visada bus kitoks. Visada toks, koks norės būti.

Dabar jūsų paaugliukui visa tai nerūpi. Juk prasmės dairomės tik priėję gyvenimo vidurį. Kai viskas, ką įsigyjame reklamoje nurodytu adresu, atrodo nereikalinga. Bet vaikai turi savybę greitai užaugti… Jie paliks mūsų namus, o paskui mes, išeidami KAŽKUR, paliksime juos. Paliksime akistatoje su savimi. Su tikraisiais savimi. O kas gali būti baisiau, nei likti akis į akį su žmogumi, kurio nepažįsti?..

Na štai… Pradėjau nuo Spyrs – baigiau Vėlinėm. Teisus tas Marcinkevičius: kai viską sudedi, vis tiek išeina – GYVENIMAS.

Andromeda Milinienė