Kas dvejus metus mūsų planeta ir Marsas prasilenkia arti viena kitos. Tuomet Saulė, Žemė ir Marsas būna vienoje linijoje.
Tai vadinama Marso opozicija. Kaip tik šiomis dienomis danguje lengviausiai išskirti Marsą iš visų kitų žvaigždžių. Ypač gerai Marsas bus matomas šį savaitgalį.
Ketvirtoji Saulės sistemos planeta naktiniame dangaus skliaute šviečia ryškia rausva spalva.
Šiemet „raudonoji planeta” šalia mūsiškės bus nutolusi per 69,4 mln. kilometrų. Kosmoso masteliais tai – labai arti.
Tokie kosmoso reiškiniai įvyksta todėl, kad Žemė aplink Saulę skrieja greičiau (1 metai) nei Marsas (maždaug 1,5 žemiškų metų).
Beje, per prieš porą metų buvusią opoziciją Marsas buvo arčiausiai Žemės per kelis tūkstančius metų – apie 55,758 mln. kilometrų.
„Toks planetos priartėjimas bus tik po kelių dešimčių tūkstančių metų”, – teigė Molėtų observatorijos specialistas Saulius Lovčikas.
Kaip geriausia stebėti Marsą?
Ir S.Lovčikas, ir sostinėje teleskopais prekiaujantis Mindaugas Kilikevičius sako, kad norint išties gerai pamatyti Marsą, privalomas teleskopas. Net geriausi žiūronai čia nepadės.
„Be teleskopo mes Marsą matysime tik kaip ryškią raudoną žvaigždę. Užteks giedrą naktį pažiūrėti į Rytų pusę ir su niekuo nesupainiosite ryškiausios žvaigždės. Tai ir bus Marsas”, – sakė Molėtų observatorijos darbuotojas.
Marsas žybsi raudonai dėl specifinio jo paviršių dengiančio smėlio, – jame daug oksidų, rūdžių.
Marso planeta dangaus skliautu keliaus kaip ir kitos žvaigždės – patekės, pasieks aukščiausią tašką ir ryte leisis Vakaruose. Per vieną naktį pastebėti jo pajudėjimą žvaigždžių atžvilgiu neįmanoma.
Tik ilgai fiksuodamas atidus stebėtojas įžvelgs, jog planeta vis pasistumia kitų nejudančių kosmoso šviesulių atžvilgiu.
Laiko dar turime
Pasak astronomų, jei bus giedra, galima pamatyti Marso išskirtinumą – tamsią dėmę, kuri vadinama Didžiuoju Sirtu. Turint gerą teleskopą, galima įžvelgti ir Olimpo ugnikalnį.
Teigiama, kad jis – vienas didžiausių Saulės sistemoje. Jo aukštis 23 kilometrai, pagrindo plotis – apie 600 km.
Taip pat galima pastebėti Marinerio kanjonų sistemą, su kuria palyginti, Didysis Amerikos kanjonas atrodo lyg nykštukas. Gerais prietaisais gal net pavyks išvysti Marso palydovus – Fobą ir Deimą.
Stebėti visus šiuos reiškinius laiko bus užtektinai.
„Tai nėra toks reiškinys, kaip, pavyzdžiui, Saulės užtemimas – prasidėjo ir baigėsi. Marsą mes stebime jau antras mėnuo. Bet jis vis ryškėja, darosi šviesesnis. Prietaisai nustato, kad jo šviesa vis stiprėja. Po lapkričio 7 dienos planetos spindesys blės. Tačiau dar ir po mėnesio danguje jį bus galima atskirti. Patyrusi akis jį įžvelgs ir dar ilgiau”, – kalbėjo S.Lovčikas.
Atskirti Marsą nuo kitų dangaus šviesulių lengviausia, kai bent šiek tiek pažįsti žvaigždynus, jų išsidėstymą. Tada pamatęs ryškų šviesulį šalia žinomų žvaigždžių gali drąsiai teigti, tai – planeta. Marsas per dangaus skliautą turėtų keliauti šalia Tauro žvaigždyno.
Kasdienis reiškinys
Toks Marso priartėjimas prie mūsų planetos itin didelio šalies astronomų jaudulio nesukėlė.
„Tai – kasdienis reiškinys. Nieko ypatingo ar keisto. Bet paprastiems žmonėms tai yra reta proga pamatyti planetą kaip ryškią, šviesią žvaigždę. Astronomas bet kurią giedrą naktį gali parodyti, kur Marsas.
O dabar, danguje pamatę rausvą šviesulį, tai galės pasakyti kone kiekvienas”, – teigė Molėtų observatorijos darbuotojas S.Lovčikas.
Baimintis, kad per apsiniaukusį dangų taip ir nepamatysite karo dievo vardu pavadintos planetos, neverta. Šis reiškinys tęsis dar ilgai.
„Per mėnesį bus bent viena–dvi giedros naktys, kai bus galima stebėti planetą”, – tikino pašnekovas.
Akį traukia „kepurė”
Pasak astronomų, įdomiausia Marse pamatyti ledyno sluoksnį planetos ašigalyje. Jis atrodo kaip baltas taškelis rausvame paviršiuje. Astronomai jį vadina „kepure” ar net „kepurėle”.
Anot sostinės astronomų klubo „Elbireo” vadovo M.Kilikevičiaus, užtektų nusipirkti daugiau kaip 100 mm skersmens teleskopą, kainuojantį 500–600 litų, ir jau galima naktiniame danguje dairytis rausvosios planetos.
Teleskopais prekiaujantis vilnietis verslininkas perspėja, kad norint įžvelgti planetos paviršių, reikėtų, kad teleskopas didintų ne mažiau 200 kartų.
Tada matysis ne vienspalvis vientisas rutuliukas, o lygumos, grioviai, skirsis planetos paviršiaus spalvos. Idealiomis oro sąlygomis galima išvysti ir ledo „kepurę”.
„Praėjusį trečiadienį Marsą stebėjome su teleskopu, vaizdą pasididinę iki 200 kartų. Matėsi pailgas kanjonas – tamsesnis derinys.
Kai kas gyrėsi įžiūrėję ir ledo kepurę. Bet nuo to laiko, nors Marsas arčiau mūsų, sąlygos jį stebėti nepagerėjo. Artimiausiu metu jis pradės tolti. O po mėnesio bus tokios sąlygos, kokios buvo ir rudens pradžioje”, – kalbėjo M.Kilikevičius.
„Ekstra žinios”
naktinis karo dievas 🙂