Nereikalingą popierių gyventojai mieliau degina nei atiduoda antrinių žaliavų supirkimo įmonėms.
Popieriaus perdirbėjams trūksta žaliavos, todėl makulatūrą jie perka ir iš užsienio. Bendrovė „Klaipėdos kartonas” Lietuvoje surenka mažiau negu pusę gamybai reikalingos makulatūros.
Rinkti – neapsimoka
1996 metais Antrinių žaliavų centro įmonė (dabar – „Clean aways Klaipėda”) buvo viena pirmųjų, Klaipėdoje prie daugiabučių pastačiusi konteinerius makulatūrai. Įmonės direktorius Vidas Panka tvirtino, kad sąnaudos makulatūrai surinkti yra didelės.
Bendrovė priima makulatūrą ir iš gyventojų. Už kilogramą moka po 6 centus. Jeigu žmogus sukaupė daugiau nei pusę tonos makulatūros, įmonė sutiktų ją išsivežti. Bet žmogui iš to nebūtų jokios naudos. V.Panka sakė, kad transporto paslaugos kainuoja apie 40 litų. Vadinasi, už pusės tonos makulatūros išvežimą žmogus dar turėtų primokėti 10 litų. Tačiau pašnekovas sakė, kad primokėti nereikėtų, bet žmogus už makulatūrą nieko ir negautų. Kai nėra finansinio suinteresuotumo, tikėtis, jog žmonės puls rūšiuoti atliekas, naivu.
Telefonas tylėjo
Paklaustas, ar įmonė sutiktų nemokamai pastatyti konteinerį makulatūrai prie individualaus namo, įmonės „Clean aways Klaipėda” vadovas atsakė, jog ne. „Konteinerį aptarnauti kainuotų brangiau negu verta jame sukaupta makulatūra”, – sakė V.Panka.
Įmonė „Švaros diena” taip pat renka makulatūrą Klaipėdoje. Tačiau nurodytu mobiliojo telefono numeriu vakar niekas neatsiliepė.
Sukaupta makulatūra paprastai atiduodama kaime gyvenantiems pažįstamiems – prakurams. Dar vienas būdas jos atsikratyti – išmesti kartu su kitomis buitinėmis atliekomis arba tiesiog sudeginti.
Išveža pinigus
Kol klaipėdiečiai degina, uostamiesčio popieriaus perdirbėjai makulatūrą perka iš atliekų surinkimo įmonių. Tačiau surenkamos žaliavos nepakanka, todėl apie 53 proc. makulatūros importuojama iš Estijos, Latvijos ir Rusijos.
Popieriaus perdirbėjai kritikuoja valdžią, nes, nurodžiusi plėsti popieriaus perdirbimą ir maksimaliai tam panaudoti antrines žaliavas, ji nepasakė, už kokius pinigus tai daryti.
Apie tai buvo kalbėta ir vakar vykusioje konferencijoje „Popierius-2005”, kurioje dalyvavo popieriaus perdirbėjų, antrinių žaliavų supirkėjų, savivaldybių, valdžios institucijų atstovai.
Be darbo neliks
„Mūsų žaliavų pagrindas – makulatūra. Dažniausiai perdirbame panaudotas gofruoto kartono dėžes. Šios rūšies makulatūros Lietuvoje surenkama daugiausiai – apie 90 proc. Galimybės čia faktiškai yra išsemtos”, – sakė „Klaipėdos kartono” komercijos direktorius Alfredas Stonkus.
Todėl didinanti gamybą įmonė yra priversta įsivežti šios rūšies žaliavą iš kaimyninių šalių.
Gresia sankcijos
Popieriaus perdirbėjai turi kokybinius reikalavimus žaliavų surinkėjams. Todėl makulatūrą Lietuvoje surenka specializuotos įmonės. Daugiausiai – iš įvairių bendrovių ir įstaigų.
O iš gyventojų makulatūros surenkama mažai. Ir popieriaus perdirbėjai, ir atliekų surinkėjai pripažįsta, kad reikalingos didelės investicijos.
Lietuva yra įsipareigojusi nuo 2007 metų taikyti Europos Sąjungoje galiojančius makulatūros surinkimo ir perdirbimo normatyvus. Neįvykdžius jų, valstybei grėstų sankcijos.
Aušra Lukauskienė