Ką reikia žinoti perkant baldus ?

Spartėjantis gyvenimo tempas, kiti poreikiai, naujų medžiagų ir technologijų įdiegimas Lietuvos baldų įmonėse, įvairiapusiškas verslininkų bendradarbiavimas su užsienio baldų gamybos ir prekybos firmomis, keičia būsto įrengimo galimybes ir vertinimo kriterijus. Žmonės nori turėti funkcionalius, patogius, saugius ir gražius baldus.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos valstybiniai inspektoriai, nagrinėdami vartotojų skundus dėl baldų kokybės, pastebi, kad vartotojai jau suprato, jog visada reikia turėti ir saugoti prekių pirkimo dokumentus, dažnas ir sutartį su pardavėju ar gamintoju surašo ir pareikalauja kvito už sumokėtą avansą. Tačiau reikia pripažinti, kad vartotojai dar nemoka teisingai surašyti pirkimo – pardavimo sutarties, lengvai pasirašo pardavėjo iš anksto paruoštą sutartį, kurioje dažniausiai aptariami tik piniginiai įsipareigojimai ir pristatymo terminai, o apie baldų kokybę ir saugą neužsimenama.

Teko matyti ir tokią sutartį, kur įrašyta, kad pretenzijos dėl baldų kokybės priimamos tik jų pristatymo dieną. O tai reiškia, kad vartotojas nepasiteiravo apie garantijos terminą baldams ir jau iš anksto sutiko su visais galimais baldų defektais. Pirkimo – pardavimo sutartyje turėtų būti nurodomas deklaruojamo normatyvinio dokumento, kurio reikalavimus atitiks pagaminti baldai, žymuo arba aptarti baldų kokybiniai reikalavimai, kokios baldinės medžiagos jų spalva ir faktūra, baldinė furnitūra bus panaudota balduose. Atkreipkite dėmesį į baldų matmenis, pardavėjo (gamintojo) suderinti su vartotoju baldų brėžiniai turėtų būti sutarties priedu. Pardavėjo informaciją apie išsirinktų baldų privalumus ir jų kokybės garantijos terminą, baldų surinkimo, naudojimo ir priežiūros instrukciją pirkėjas turi gauti raštu valstybine kalba. Jeigu baldus užsakote pagal pateiktus pavyzdžius, gerai apžiūrėkite juos. Balduose neturi būti atvirų medienos drožlių plokštės paviršių ar briaunų. Drožlių (smulkinių) plokštė balduose naudojama laminuota sintetinėmis plėvelėmis, faneruota natūralių medienos lukštu ar padengta apsaugine danga, kad neišsiskirtų kenksmingos sveikatai cheminės medžiagos. Formaldehido emisija iš baldų turi neviršyti 0,01 mg/m³. Įsitikinkite, ar jums patikę baldai turi ne maisto prekės higieninį pažymėjimą. Nuo 2001-06-01 baldams panaikintas privalomas sertifikavimas, kai baldai privalomai buvo tikrinami pagal saugos, pastovumo, ilgaamžiškumo ir nekenksmingumo reikalavimus ir privalėjo turėti Baldų sertifikavimo centro išduotą kokybės pažymėjimą.

Lietuvoje baldams nėra jų saugą reglamentuojančio teisės akto, išskyrus aukščiau minėtą privalomą baldų higieninį įvertinimą. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 2001, Nr.64-2324) nustato, kad produktas laikomas saugiu, jei jis atitinka Lietuvos standartus, perimančius Europos standartus, o jei jų nėra – Lietuvos standartus ar technines specifikacijas. Šiuo metu kai kurie gamintojai (pardavėjai) savanoriškai sertifikuoja baldus ir minėtas kokybės pažymėjimas vartotojui galėtų būti garantas, kad baldai saugūs ir atitinka paskirtį. Gamintojo deklaruojamą gaminio kokybės lygį patvirtina įmonės kokybės valdymo sertifikatas, kai gamintojas turi kokybės valdymo sistemą, atitinkančią ISO 9000 serijos standarto reikalavimus.

Jeigu nusprendėte įsigyti minkštų baldų komplektą arba sofą – lovą, atsiminkite, kad šie baldai skirti sėdėjimui ir poilsiui, o ne pastoviam miegojimui. Tam skirtos lovos ir tachtos. Pastoviai eksploatuojamos sofos – lovos tarnavimo laikas neišvengiamai trumpesnis, greičiau susidėvi minkštoji dalis bei transformacijos mechanizmas. Labai svarbu šiuose balduose transformacijos ar pertvarkomasis mechanizmas, kurio pagalba baldai pertvarkomi išskleidžiant, išlankstant ar ištraukiant į gulimąją padėtį. Jei baldai yra su skyriais patalynei laikyti, jų konstrukcija turi užtikrinti patogų priėjimą prie patalynės ir jos vėdinimą, o minkštosios dalys turi fiksuotis, kai yra pakeltoje padėtyje. Pasirinkite jums patogiausią variantą, išbandydami patys savarankiškai pertvarkyti baldus iš vienos padėties į kitą. Pertvarkomosios baldo dalys turi judėti lengvai, be kliuvimų, tarp jų neturi būti didelių tarpų ir įdubimų gulimoje padėtyje, tai trukdys patogiam poilsiui.

Vartotojai dažnai skundžiasi dėl nepatogių minkštųjų baldų. Būtinai atkreipkite dėmesį į kampą tarp sėdimosios dalies ir atlošo, jis neturi būti status ir tuo labiau smailas. Kampas tarp atlošo ir sėdimosios dalies pagal vidutinius žmogaus ergonometrinius duomenis turėtų būti didesnis kaip 900 ir mažesnis kaip 1200. Sėdimoji plokštuma turėtų būti keliais laipsniais pakelta priekinėje dalyje. Tokia konstrukcija patogesnė kūnui ir neleidžia sėdimajai daliai slinkti į priekį, ypač kai ji suformuota iš atskirų elementų. Patarčiau nesižavėti labai dideliu baldų minkštumu. Mažo tankio paklotinės medžiagos greičiau praranda pirminę formą ir susidėvi, be to ir medikai rekomenduoja gulėti ant kietesnio pagrindo. Paklotinių medžiagų – porolono ar putintos gumos tankis neturėtų būti mažesnis kaip 25-30 kg/m³. Dalis vartotojų renkasi minkštuosius baldus su visiems įprastu konstrukcijos variantu – spyruoklių bloku, turinčiu savų privalumų ir trūkumų. Jeigu spyruoklės netinkamai sujungtos, ar po jų bloku nebus patiestas sluoksnis pamušalinės medžiagos, baldai gali girgždėti. Baldai gali pradėti girgždėti ir po tam tikro laiko, jeigu jie buvo pagaminti iš nepakankamai išdžiovintos medienos. Medienos drėgnis yra labai svarbus rodiklis, kadangi medienos nuodžiūvis storio ir pločio atžvilgiu yra gana ženklus ir gali įtakoti detalių sujungimo stiprumui. Baldų gamyboje turi būti naudojama 6-10% drėgnio mediena. Renkantis apmušalinę medžiagą iš pardavėjo pateikto nedidelių atraižų rinkinio, nelengva įsivaizduoti jau pagamintus baldus. Jeigu minkštosios dalys turės daug dekoratyvinių siūlių ar klosčių, patarčiau rinktis lygią vienspalvę apmušalinę medžiagą. Siūlės ir klostės išderins gėlėtos ir dar labiau languotos medžiagos simetriją bei vientisumą arba piešinio suderinimui reikės žymiai daugiau medžiagos, kas atsilieps gaminio kainai. Minkštosios dalys, suformuotos iš atskirų elementų dažnai turi užtrauktukus. Jų privalumas akivaizdus: galima pamatyti iš kokių paklotinių medžiagų pagaminti minkštieji elementai, prireikus, išvalyti ar pakeisti apmušalinę medžiagą.

Nemaža dalis pardavėjų siūlo baldus užsisakyti iš užsieninių katalogų. Jeigu nusprendėte įsigyti tokius baldus, įdėmiai perskaitykite sutartį, pareikalaukite, kad joje būtų surašyti tie svarbūs dalykai, kuriuos aptarėte su pardavėju, kaip pvz. baldų matmenys, sudedamųjų dalių pavadinimai, kiekis bei jų tikslus sutartinis žymėjimas ir kita. Jeigu ekspozicijoje nėra lygiai tokių jus dominančių baldų, pasistenkite apžiūrėti tos firmos kitus baldus, pasiteiraukite apie jų saugą ir kokybę patvirtinančius dokumentus, galėsite spręsti apie firmos gaminamų baldų bendrą kokybės lygį.

Net ir tuo atveju, kai pirkimo – pardavimo sutartyje nėra aptarti jokie prekės kokybės reikalavimai ir nenustatytas prekės garantijos terminas, vartotojas turi galimybę apginti savo teises, jeigu jam buvo parduota netinkamos kokybės prekė. Ne maisto prekių grąžinimo ir keitimo ypatumai išdėstyti Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse (Žin., 2001, Nr.58-2105). Vartotojų teises nustato, taip pat reglamentuoja vartotojų ir prekių pardavėjų, gamintojų bei paslaugų teikėjų santykius Vartotojų teisių gynimo įstatymas (Žin., 2000, Nr.85-2581). Nuo 2001-07-01 pirkėjo ir pardavėjo teises ir pareigas reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo skirsnių nuostatos.

Liubov Grabusova,

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyriausioji valstybinė inspektorė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.