Įmonės milijonus prapuldė bankų krizė

Trejus metus Klaipėdos autobusų parkui (KlAP) vadovavęs Leonas Šiaulys šį laikotarpį vadina perversmų ir eksperimentų laikotarpiu: bankų krizės suėstos parko santaupos, griūvantys autobusai ir milijoninės skolos, atsiradusios dėl miesto politikų neapdairumo.

Parką slėgė skolos

Laimėjęs konkursą ir pradėjęs vadovauti Autobusų parkui, naujasis direktorius transporto sferoje nebuvo naujokas. Iki tol jam teko gana ilgai darbuotis KlAP Techninio skyriaus viršininku – ir kolektyvas, ir šios srities specifika buvo puikiai pažįstami.

„Eidamas vadovauti Autobusų parkui, tikėjausi, kad praėjus ketveriems nepriklausomybės metams jau bus daug kas pasikeitę. Maniau, baigėsi eksperimentai, prasidės normalus darbas. Tačiau prireikė dar ketverių metų, kol miesto valdžia pradėjo priimti racionalius sprendimus“,- sakė L. Šiaulys.

1994-1997 metais parkas turėjo tik du labdara gautus apynaujus autobusus. Visa kita – sovietmečio palikimas – susidėvėję ikarusai, kuriems remontuoti nuolat trūkdavo atsarginių dalių. O miesto gatvėse jau važinėjo privatininkai, turėję kur kas geresnį transportą. Be to, jie turėjo teisę važinėti kada nori, kur nori ir rinkti pinigus – toks buvo priimtas miesto valdžios sprendimas.

KlAP bandė konkuruoti su privatininkais – atidarė pusiau komercinį maršrutą į turgų, įsikūrusį Vakarų laivų gamyklos pašonėje. Trijų šiuo pelningu maršrutu važinėjusių autobusų vairuotojai rinkdavo pinigus ir parduodavo bilietus.

„Norėjome parodyti, kad ir mes galime taip dirbti, bet buvome paprašyti to nedaryti“, – pasakojo L. Šiaulys.

Tuo metu buvo sutaupyta šiek tiek pinigų, iš jų tikėtasi atnaujinti ir miesto transportą. Tačiau šiuos planus sugriovė šalį sukrėtusi 1995-ųjų bankų krizė. Dėl jos bendrovė prarado apie 2 mln. litų.

Pasak L. Šiaulio, nemažų nuostolių kasmet KlAP patirdavo ir dėl lengvatinių pervežimų. Juos reglamentuojantis įstatymas buvo priimtas tik vėliau.

„Miesto valdžia delsdavo pervesti didžiules sumas už lengvatinius pervežimus, manė galinti mokėti arba ne, kol galop susidarė 5 mln. litų skola. Paskui tie pinigai vis tiek atsidūrė KlAP biudžete, tačiau tuomet niekas nenorėjo gilintis“, – pasakojo L. Šiaulys.

Jubiliejų minėjo niūriai

Devintasis KlAP direktorius prisimena ir kuriozinius atvejus, kaip veždavo miesto politikus į užsienyje vykusias visuomeninio transporto aktualijas gvildenančias konferencijas – pasisemti patirties.

„Pamenu, vežėmės miesto Tarybos narį Vytautą Lupeiką į Kaune vykusį seminarą transporto klausimais. Klausėsi visą dieną. O vakare pasakė: „Jums turėtų pakakti tų pinigų, kuriuos turite. Kam papildomas milijonas?“ – juokiasi prisiminęs L. Šiaulys.

Jo teigimu, daugelis tuomet sumanytų ar pradėtų reformų realiai įgyvendinta tik praėjus dešimtmečiui. Tuo metu buvo užmegzti ryšiai su švedais, iš kurių vėliau KlAP gavo autobusų. Tokią transporto sistemą, kuri funkcionuoja Klaipėdoje, L. Šiaulys kaip pavyzdį miesto vadovams pateikė dar 1995 metais.

„Taigi kažkiek ir mes prisidėjome prie to, ką dabar turime“,- sakė pašnekovas, šiuo metu vadovaujantis privačiai transporto bendrovei „Pajūrio autobusai“.

Paklaustas, ar prieš dešimtmetį parke būta kokių pramogų, L. Šiaulys sakė, kad tuo metu ne tai rūpėjo, visi dirbo labai rimtai. Pereinamuoju laikotarpiu viskas buvo pernelyg išsiderinę. Sovietmečio tradicijų – švenčių, saviveiklos – jau nebuvo. Net parko 40-metis buvo paminėtas gana niūriai. Norėta pagerbti veteranus, nusipelniusius darbuotojus, tačiau bedalinant premijas visi tik susipyko – tais sunkiais laikais žmonės buvo ypač jautrūs pinigams.

„Galop net likome kalti, kad apskritai minėjome šią datą“,- su šypsena prisimena buvęs KlAP direktorius.

Kristina Račkauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.