Specialiųjų tyrimų tarnybų ir mokesčių inspekcijos specialistai ragina paviešinti uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus, nors verslininkai to daryti nesutinka
Įtarimai dėl politikų interesų bendrovėse, galimo atskirų verslo grupių protegavimo skatina diskusijas, kaip praskaidrinti verslą, sumažinti sukčiavimo ir korupcijos galimybes.
Šiuo metu uždarųjų akcinių bendrovių vadovai Juridinių asmenų registrui neprivalo teikti duomenų apie bendrovės akcininkus bei jų valdomą bendrovių kapitalą. Tačiau vis daugiau specialistų ima kalbėti apie tokių duomenų bazės steigimą. Esą vieša informacija apie tokių bendrovių akcininkus užkirstų kelią spekuliacijoms politikoje, be to, būtų naudinga pačiam verslui.
Dar šią savaitę VĮ Registrų centras ketina kreiptis į Teisingumo ministeriją, siūlydamas įpareigoti visas bendroves teikti informaciją Juridinių asmenų registrui apie 10 procentų ir daugiau akcijų turinčius akcininkus.
Mažiau erdvės sukčiams
Įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus valstybių sienoms, PVM grobstymo modeliai įgijo tarptautinį pobūdį, šiam nusikaltimui, anot ekspertų, atsivėrė dar platesnės galimybės. „Bendrieji apgaulės mechanizmai labai įvairūs: tai susiję su prekių tiekimu ES šalyse, o kada grobstytojų tinkle dalyvauja kelios šalys, nusikaltėliai sunkiau identifikuojami. Be to, anot specialistų, paprastai PVM grobstytojai gerai išmano mokesčių administratorių darbo principus.
Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo Daivio Zabulionio, Lietuvoje įpareigojus visas UAB reguliariai informuoti apie akcininkus bei jų valdomą kapitalą, sumažėtų sukčiavimo galimybių: „Tokio registro duomenys, jeigu jie būtų, būtų naudingi ir rizikos valdymui, ir identifikuojant PVM sukčiavimo atvejus, kai steigiamos įmonės, siekiant nemokėti mokesčių arba tiesiog gyventi iš mokesčių vogimo”.
Praskaidrintų verslą
VĮ Registrų centro specialistai sako, kad įdiegus visų bendrovių akcininkų duomenų bazę pagerėtų įmonių apskaitos galimybės. „Šiuo metu sunku įsivaizduoti tikrąją situaciją šalies įmonėse: kiek UAB realiai veikia, kiek jų merdi ar nevykdo veiklos, nors tebėra formaliai įregistruotos. Turėdami išsamius duomenis apie UAB, galėtume tiksliai identifikuoti „įmonių vaiduoklių” skaičių, greičiau jas likviduoti”, – sakė VĮ Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius. Pasak jo, tokia duomenų bazė būtų naudinga ir pačiam verslui: „Ir dabar tai yra labai paklausi informacija analizuojant įmonių mokumą, jų kapitalo kilmę ir kitus dalykus, kurių mes, ko gero, net nežinome”.
Tačiau smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovai kategoriškai nesutinka su visų bendrovių akcininkų paviešinimu, teigdami, kad išlaidos kaupiant tokią duomenų bazę bus didesnės nei nauda. „Kitas svarbus dalykas – duomenų apsauga. Kas gali užtikrinti, kad ta surinkta informacija apie visus akcininkus bus deramai apsaugota? Jau ir dabar žinome atvejų, kada nuteka informacija tiek iš Juridinių asmenų duomenų registro, tiek iš Gyventojų registro. Informacija apie akcininkus būtų labai paranki reketininkams, taip pat ir politikams, siekiantiems paramos prieš rinkimus”, – sako Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Specialiosios tarnybos šitaip siekia didinti savo įtaką, plėsti duomenų bazę, nors tokią informaciją privalėtų rinkti operatyviniais metodais.
Sumažėtų įtarimų politikams
Specialiųjų tarnybų analitikų įsitikinimu, vieša ir išsami informacija apie šalyje veikiančių UAB akcininkus išspręstų ne tik verslo skaidrumo, bet ir politikų interesų konfliktų problemas. Pavyzdžiui, neliktų vietos spekuliacijoms ir didelio atgarsio visuomenėje sulaukusioje premjero žmonos Kristinos Brazauskienės istorijoje. Iki šiol neaiškios yra pastarųjų metų finansinės operacijos, kai K.Brazauskienė su sūnumi iš pirmosios santuokos įsigijo viešbučio „Crowne Plaza” akcijų, perpirkdama jas iš „LUKoil Baltija” vadovo Ivano Paleičiko šeimos. Norima išsiaiškinti, ar už minimas akcijas buvo sumokėta rinkos kaina.
Anot organizacijos „Transparency International” direktoriaus Ryčio Juozapavičiaus, situacija, kada premjero šeima atsisako atskleisti visas viešbučio įsigijimo ir valdymo aplinkybes, kertasi su civilizuotos demokratinės valstybės principais. „Mūsų manymu, visuomenei turėjo būti paaiškinta su visomis smulkmenomis, kaip politikė galėjo įsigyti tokį prabangų viešbutį. Nesuprantamas delsimas ir nesuprantama, kodėl mokesčių mokėtojų pinigais premjeras atsirašinėja visuomenei, spausdindamas pranešimus laikraštyje, kad viskas yra „gerai”, – sakė R.Juozapavičius.
STT direktorius Povilas Malakauskas atkreipia dėmesį, kad visų bendrovių akcininkų duomenų bazėje esanti informacija turėtų būti itin kruopščiai saugoma ir prieinama tik ribotam skaičiui vartotojų. „Negali visa informacija, susijusi su verslu, būti vieša, vis tiek yra komercinės paslaptys ir verslas yra suinteresuotas jas apsaugoti. Iš kitos pusės, komercinės paslaptys neturi būti kliūtimi išaiškinant nusikaltimus. Specialiosios tarnybos privalėtų turėti galimybę naudotis duomenimis apie firmas, kurios įtariamos darant nusikaltimą”, – sakė P.Malakauskas.
Katrina Kungytė