Briuselyje gyvenančius tautiečius į šį miestą atvedė skirtingi keliai
Oficialios statistikos, kiek Europos sostinėje vadinamame Briuselyje gyvena lietuvių, nėra. Per praėjusius Seimo rinkimus čia balsavo apie 600 mūsų tautiečių.
Tačiau šis skaičius turėtų būti kur kas didesnis. Kasmet ES institucijose įsidarbina vis daugiau lietuvių. Belgijoje taip pat gyvena nemažai senosios kartos emigrantų.
Suvienija alus ir krepšinis
Kiekvieną pirmąjį mėnesio šeštadienį lietuviai renkasi kavinėje „Leffe”. Tačiau čia dažniausiai užsuka vadinamieji senieji emigrantai: nuo sovietinių represijų nukentėję tautiečiai, už belgų ištekėjusios lietuvės. Pasak trečius metus Briuselyje dirbančio Lietuvos televizijos žurnalisto Lino Balsio, ši bendruomenė nėra didelė. Tuo tarpu ES institucijose dirbančių lietuvių skaičius kasmet didėja.
„Tai akivaizdžiai buvo galima pamatyti per Europos krepšinio čempionatą. Mūsų rinktinės varžybas lietuviai stebėjo vienoje Liuksemburgo aikštėje esančioje aludėje. Čia susirinko 25-30 metų žmonės. Tuo tarpu į bendruomenės susitikimus dažniausiai užsuka vyresnio amžiaus mūsų tautiečiai”, – teigė Lietuvos nuolatinės atstovybės ES Sveikatos apsaugos atašė Kęstutis Kuzmickas.
Šešerius metus nekalbėjo gimtąja kalba
Lietuvių kalbą dėstantis Liutauras Kazakevičius Briuselyje gyvena jau 22 metus. Sovietiniais metais jis buvo vienas iš keturiasdešimt penkių asmenų, pasirašiusių plačiai nuskambėjusią Baltijos šalių gyventojų deklaraciją. Jam nepavyko išvengti tuometinės valdžios represijų.
„Tačiau man pasisekė, nes mano žmona – belgė. Galiausiai man leido išvykti į Belgiją”, – sakė L.Kazakevičius. Su juo kalbėjomės net 300 metų istoriją turinčioje kavinėje. Joje visi pažįstą Liutaurą. „Čia gana dažnai gali sutikti lietuvių. Gaila, kad jie neturi savo kavinės. Lenkai, žydai jau senokai įsteigė tokias įstaigas”, – šypsojosi buvęs disidentas.
Paklaustas apie gyvenimo Briuselyje pradžią, L.Kazakevičius neslėpė, kad sunkiausia buvo tai, jog šešerius metus nekalbėjo lietuviškai. Tačiau pastaraisiais metais padėtis kardinaliai pasikeitė. „Net šioje kavinėje dažnai sutinku lietuvių, dirbančių naujajame Kremliuje”, – šypsojosi jis, Kremliumi pavadindamas ES institucijų pastatus.
Rengia ekskursijas
L.Kazakevičius sakė, kad jau spėjo įsimylėti Belgiją. „Turiu čia daug šaunių draugų. Daugelį metų dėstau Belgijos institute. Džiaugiuosi, kad neseniai pradėjau dėstyti lietuvių kalbą. Tai – trečia pasirenkamoji kalba”, – sakė jis.
Briuselyje gyvenantis lietuvis garsėja rengiamomis ekskursijomis po Belgiją. „Trūksta dar dešimt žmonių. Išvažiuojame šeštadienį”, – pamatęs bare sėdinčius lietuvius, ragino prisidėti prie kompanijos. „Į ekskursijas važiuoja ne tik lietuviai, bet ir institute studijuojantys svetimšaliai. Myliu Belgiją ir noriu, kad žmonės pamatytų šios šalies grožį”, – teigė L.Kazakevičius.
Kalbinti įvairių kartų lietuviai Liutaurą vadino tiesiog šviesuoliu, randančiu bendrą kalbą su visais. Jis moka net 14 kalbų.
„Briuselis – miestas, kuriame nestinga ir mistikos, ir paradoksų. Čia prasidėjo simbolizmas ir siurrealizmas. Kai kuriuos dalykus tiesiog sunku paaiškinti. Netoli šios kavinės yra siaurutė gatvė, pavadinta parku. Tuo tarpu didžiulis parkas vadinamas taku. Tokių paradoksų yra ir daugiau. Iš pagrindinės Senamiesčio aikštės – septyni išėjimai. Miesto centre yra septyni šaltiniai”, – tikino L.Kazakevičius.
Grįžta tarsi į namus
Lietuvos televizijos žurnalistas Linas Balsys kartu su žmona Irma Medeišyte Briuselyje gyvena trečius metus. „Jis jau tapo savu miestu. Kai iš kur nors grįžtu į Briuselį, sakau, kad važiuoju namo. Į Lietuvą grįžtame du kartus per metus”, – pasakojo L.Balsys.
Paklaustas apie laisvalaikį, žurnalistas sako, kad jo nėra labai daug. „Mėgstame vaikščioti po muziejus. Savaitgaliais įvairiose Briuselio aikštėse rengiami turgeliai, kuriuose galima įsigyti įvairiausių dalykų: nuo metalo laužo iki rečiausių knygų. Neseniai už du eurus nusipirkau 1939 metų prancūzų žurnalą, kuriame rašoma apie Ribentropo-Molotovo paktą”, – sakė žurnalistas.
Su lietuviais Briuselyje galima susitikti įvairiausiose vietose. „Esu radijo mėgėjas, todėl bendrauju su tokį pat hobį turinčiais belgais. Stengiamės palaikyti ryšius su kitų šalių kolegomis. Su lietuviais dažnai susitinkame ir per įvairias šventes. Tautiečių bendruomenė tikrai draugiška”, – teigė L.Balsys.
Kartu su žmona jis išsinuomojo butą netoli vadinamojo ES institucijų miestelio. „Mums tenka nešiotis visą įrangą, todėl ir ieškojome tokio buto, kuris būtų netoli svarbiausių institucijų. Briuselis – jaukus ir patogus miestas. Čia puikus visuomeninis transportas. Metro, tramvajai ir autobusai veikia tarsi laikrodis”, – pasakojo žurnalistas, kartais vadinamas „Lietuvos balsu iš Briuselio”.
Nerimauta be reikalo
Naujasis Lietuvos nuolatinės atstovybės ES Sveikatos apsaugos atašė Kęstutis Kuzmickas Briuselyje apsigyveno kartu su žmona Solveiga ir dukromis Jone bei Guste. „Anksčiau šiame mieste gyvenau, kai dirbau Europarlamente stebėtoju. Tačiau nuo šių metų į Briuselį atvykau kartu su šeima. Europinę mokyklą pradėjo lankyti jauniausioji duktė Jonė”, – pasakojo jis.
Rinkdamiesi naująjį būstą, Kuzmickai rūpinosi, kad jis būtų kuo arčiau mokyklos. „Šiek tiek nerimavome, kaip Jonė prisitaikys prie naujos mokyklos”, – neslėpė Solveiga. Tačiau nerimas buvo be pagrindo. Jonė jau susidraugavo su kitų ES institucijose dirbančių lietuvių vaikais.
Mokykloje mokosi apie 50 lietuvių vaikų. Nuo šių metų jiems dėstoma ir lietuvių kalba.
Paklausti, ar Briuselis jau spėjo tapti jų namais, Kuzmickai atsakė neigiamai. „Pastaraisiais metais namų sąvoka man tapo gana paini. Tikrieji mano namai buvo Kaune, kur praleidau daug laiko. Tuo tarpu Vilniuje ir Briuselyje dar nespėjau pritapti”, – sakė K.Kuzmickas.
Laisvalaikiu Kuzmickai gana dažnai bendrauja su Briuselyje gyvenančiais lietuviais, kurie nereti svečiai ir jų namuose.
Klaipėdos nepamiršta
Europos parlamento narys Eugenijus Gentvilas Briuselyje gyvena kartu su dukromis Rūta ir Rasa. „Jeigu savaitgaliais negrįžtu į Lietuvą, su dukromis važiuojame į Prancūziją, Vokietiją. Briuselio geografinė padėtis – labai patogi. Kadangi turiu automobilį, šios kelionės nėra brangios”, – teigė politikas. Paklaustas, ar Briuselis jau tapo europarlamentaro namais, E.Gentvilas atsakė neigiamai. „Mano namai – Klaipėdoje”, – tikino jis.
Europos sostine vadinamas Briuselis garsėja kaip internacionalinis miestas. „Kai manęs klausia, ar belgės yra gražios, atsakau, kad nežinau. Šiame mieste gyvena apie 40 procentų svetimšalių, todėl labai sunku kalbėti apie belgus”, – sakė E.Gentvilas.
Tautiečius rasti nesunku
Su trečius metus Briuselyje gyvenančiu Lietuvos nuolatinės atstovybės ES antruoju sekretoriumi Gyčiu Marcinkevičiumi susitikome šalia Europos Komisijos pastato esančioje kavinėje. Tik įėjęs jis pasisveikino su prie stalelio sėdėjusiomis merginomis. „Tai mūsų vertėjos”, – paaiškino jis. Dažnai lietuviai susitinka ir prekybos centruose, ir kitose Briuselio vietose. Kartais neišvengiama ir gana komiškų situacijų. „Kartą pietavau su viena lenke, o prie gretimo stalelio sėdėjusios merginos lietuviškai apkalbinėjo mūsų atstovybę. Neapsikentęs atsisukau ir pasakiau, kad kritika nepagrįsta. Merginos sutriko”, – šypsojosi G.Marcinkevičius. Paklaustas apie laisvalaikį, antrasis sekretorius pripažino, kad dažniausiai jį leidžia ne su lietuviais. „Tarp mano draugų – kur kas daugiau kitataučių. Tačiau tai kiekvieno asmeninis reikalas. Kiti lietuviai daugiau bendrauja su savo tautiečiais”, – sakė jis.
Pasakodamas apie buitines sąlygas, G.Marcinkevičius sakė, kad butą išsinuomojo netoli darbo vietos. Briuselyje butų nuomos kainos svyruoja nuo kelių šimtų iki tūkstančių eurų. Vieno miegamojo butą galima išsinuomoti ir už 500, ir už 1500 eurų.
Į kriminalines istorijas patenka retai
Gana dažnai užsienyje gyvenantys lietuviai patenka į įvairias kriminalines istorijas. „Žiniasklaidoje skaitėme apie kai kuriuos mūsų tautiečių nusikaltimus. Tačiau niekada neteko girdėti, kad belgai kalbėtų apie lietuvių mafiją. Jiems kur kas daugiau problemų kelia iš kitų šalių atvykę imigrantai”, – teigė europarlamentaras E.Gentvilas.
Jeigu Briuselio policija sulaiko lietuvį, į apklausą vertėjauti dažniausiai kviečiamas L.Kazakevičius. Jis nenoriai kalba apie lietuvių padarytus nusikaltimus, tačiau prasitarė, kad dažniausiai tai automobilių ir magnetofonų iš jų vagystės.
Arūnas Andriuškevičius