Jei Lietuvos valstybė įbaugins žurnalistų informacijos šaltinius, nusikaltėliai tik lengviau atsikvėps, teigia „Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius, Vilniaus universiteto (VU) Žurnalistikos instituto dėstytojas Rytis Juozapavičius.
Taip R. Juozapavičius reagavo į dalies parlamentarų ketinimus priimti Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, pagal kurią žurnalistai būtų įpareigoti prireikus atskleisti informacijos šaltinius.
„Žurnalistai turi tik du ginklus kovoje už mažiau korumpuotą visuomenę – teisę į žodžio laisvę ir teisę neatskleisti informacijos šaltinio. Pastaroji teisė yra ne sykį nagrinėta Europos žmogaus teisių teisme, o garsioje byloje „Gudvinas prieš Jungtinę Karalystę” teismas pabrėžė, kad valstybei privalu nesikėsinti į žurnalisto teisę neatskleisti šaltinio. 80 ar 90 procentų visų pasaulio sensacijų nugriaudėja dėl informacijos nutekėjimo,” – vakar tvirtino R. Juozapavičius.
Kartu TILS vadovas pripažino, jog informacijos šaltinio teisė nėra absoliuti. Pasak jo, tam tikrais atvejais visuomenė galinti reikalauti, kad žurnalistai atskleistų šaltinį, tačiau reikia teisingai nuspręsti, kokiais atvejais konkrečiai būtina tai daryti.
Kaip priminė R. Juozapavičius, 2002 m. spalio 23 d. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta absoliuti žurnalistų teisė neatskleisti šaltinio prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui. Konstitucinis Teismas pareiškė manąs, kad žurnalistas privalo atskleisti šaltinį teismui dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų bei siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės.
TILS direktoriaus nuomone, Visuomenės informavimo įstatymo pataisos iniciatorius parlamentaras Henrikas Žukauskas stengėsi savo pasiūlymu nenutolti nuo Konstitucinio Teismo formuluočių, bet to esą per maža.
„Nesuprantu – kodėl ponas Žukauskas siūlo, kad šaltinis būtų atskleistas ne tik teismui, bet dar ir generaliniam prokurorui? Kuo daugiau žmonių galės sužinoti šaltinį, tuo sunkiau bus vėliau jį arba ją apsaugoti,” – pažymėjo R. Juozapavičius.
Jo žodžiais, siūlomi „nedideli” įstatymo taisymai galį smarkiai suvaržyti Lietuvos žiniasklaidos laisvę.
„Prisidengęs „reikšmingais visuomenės interesais”, prokuroras galės išgauti bet kokio slapto šaltinio vardą. Man atrodo, tokia pernelyg aptakia įstatymo formuluote bus piktnaudžiaujama. Žurnalistams arba teks atskleisti šaltinius, arba būti baudžiamiems. Taip pat atsižvelkime į dalies teisėsaugininkų maniją viską laikyti paslaptimi. Mano įsitikinimu, šaltinį galima reikalauti atskleisti tik teismui ir tik dviem atvejais: kai yra iškilęs realus pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai ir kai yra rimta grėsmė valstybės saugumui,” – sakė TILS direktorius.
R. Juozapavičius atkreipė dėmesį, kad ir „valstybės saugumo” sąvoka neretai piktnaudžiaujama. Jo teigimu, būtina gerai apgalvoti siūlomą Visuomenės informavimo įstatymo pataisą ir nepalikti didelės erdvės interpretacijoms.
R. Juozapavičius taip pat sakė tikįs, kad žurnalistų teisė neatskleisti šaltinių šiandien yra svarbesnis dalykas negu politikų garbės gynimas.
„Atkreipkime dėmesį, kad neseniai tarptautinė spaudos ir žurnalistų laisvę ginanti organizacija „Reporteriai be sienų” paragino ES šalis labiau gerbti žurnalistų teisę saugoti šaltinio paslaptį,” – pažymėjo Žurnalistikos instituto dėstytojas.
Seimo narys H. Žukauskas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kuri tam tikrais atvejais įpareigotų viešosios informacijos rengėjus, žurnalistus atskleisti informacijos šaltinį.
Pasak politiko, siūlomo įstatymo pakeitimo tikslas yra užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama informacijos šaltinio paslapties neatskleidimo teise, kuri, jo nuomone, gali trukdyti vykdyti teisingumą ir neleisti apginti asmenų teisių ir laisvių.
H. Žukauskas siūlo įteisinti, kad informaciją apie šaltinį iš viešosios informacijos rengėjo, platintojo, rengėjo ir (ar) platintojo savininko, žurnalisto turėtų teisę gauti generalinis prokuroras.