Policija ir mokyklos nesuinteresuotos nustatyti narkotikų vartotojus, o priklausomybių ligų gydymo galimybės – vis dar labai ribotos, parodė Vilniaus, Klaipėdos, Mažeikių ir Molėtų savivaldybėse atlikta koalicijos „Galiu gyventi” ekspertų studija.
Pirmą kartą atliktas kompleksinis tyrimas atskleidė svarbias narkomanijos prevencijos, gydymo bei reabilitacijos spragas. Ekspertai pažymėjo, kad į narkomanijos prevenciją vis dar neįtraukiami tėvai, o susidūrusiems su priklausomybe pedagogų ir psichologų konsultacijų tenka laukti porą mėnesių.
„Pažangūs narkomanijos prevencijos ir paslaugų įstatymai sukurti, tačiau dėl poįstatyminių aktų, aiškaus funkcijų delegavimo ir finansavimo stokos šiame darbe savivaldybės lieka bejėgės” – teigė koalicijos „Galiu gyventi” pirmininkė Virginija Ambrazevičienė.
Pasak jos, šalies savivaldybės vykdo narkomanijos prevencijos programas, tačiau jų vertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sunku spręsti, ar šios programos duoda realių rezultatų.
Ekspertų teigimu, pirmasis policijos iniciatyva vykdomas narkotikų testavimas nėra brangus, tačiau kad būtų įrodyta, jog asmuo iš tiesų vartoja narkotikus, reikalinga gydytojo apžiūra ir pakartotinis laboratorinis tyrimas.
„Už greitąjį testą sumokama iš policijos biudžeto, o pakartotinio tyrimo mėginius mažesnės savivaldybės siunčia į didesnį miestą, todėl testo kaštai išauga”, – teigiama tyrimo išvadose.
Apklaustų respondentų nuomone, narkotikų vartojimo atvejų policija nesuinteresuota nustatyti dėl finansinių priežasčių. Mokyklos tuo nesuinteresuotos dėl to, kad į viešumą patekusi informacija apie narkotikų vartojimą gali pakenkti jų reputacijai, sumažinti moksleivių skaičių ir tuo pačiu finansavimą.
Tyrimas atskleidė, kad neretai mokyklų ir vaikų globos namų administracija tik formaliai palaiko prevencinį darbą mokyklose. Socialinių pedagogų bei sveikatos priežiūros specialistų veikla dėl tiesioginio pavaldumo administracijai priklauso nuo jos požiūrio į narkomanijos problemą.
Pasak ekspertų, bendrosios praktikos gydytojams trūksta žinių ir įpareigojimų padėti priklausomybe sergantiesiems žmonėms. Be to, medikams dažnai neaišku, kur nukreipti pacientus.
Panaši situacija yra susiklosčiusi ir psichikos sveikatos priežiūros centruose. Čia dirbantys specialistai sergančiuosius priklausomybės ligomis arba siunčia į didesniuose miestuose esančius priklausomybės ligų centrus, arba teikia labai ribotas gydymo paslaugas.
„Nuo narkotikų priklausantis žmogus nežino kur kreiptis, nes nėra vientisos pagalbą užtikrinančios sistemos. Socialinės paramos sistema šalyje – fragmentiška, todėl pacientas lieka vienas, keldamas grėsmę sau ir visuomenei”, – reziumuojama studijoje.
Studija atlikta pagal koalicijos projektą „Geros politikos ir patirties sklaida sprendžiant narkomanijos problemas”, kurį remia Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje ir Atviros visuomenės institutas.
Tyrimo duomenys bus pristatyti ketvirtadienį Vilniaus savivaldybėje rengiamoje diskusijoje „Sveikatos, socialinės ir švietimo paslaugos sprendžiant narkotikų vartojimo problemas savivaldybėse”.
2005-10-26 11:34