Besikeičianti ekonominė bei politinė situacija verčia keistis ir Klaipėdos kultūrinį gyvenimą.
Apie šimtą menininkų, politikų, verslininkų ir valdininkų sukvietusi konferencija „Klaipėdos miesto kultūros plėtros vizija” atskleidė, kad daugelis kultūros įstaigų sunkiai prisitaiko prie rinkos ekonomikos sąlygų.
Rengs naują planą
Šiandien tebesitęsiančią konferenciją organizuoja Artašeso Gazariano Vadybos demokratijos mokykla, kuri laimėjo Klaipėdos savivaldybės konkursą.
Anot savivaldybės Socialinio departamento direktorės Nijolės Laužikienės, ši konferencija – etapas rengiant naują uostamiesčio kultūros plėtros strategiją 5-7 metams. „Dokumente nurodysime kultūros tikslus, vystymo kryptis”, – dienraščiui sakė N.Laužikienė.
Seimo narys Vytautas Grubliauskas parengti programas ateičiai ragino visas kultūrines įstaigas, klubus ir visuomenines organizacijas. „Ateitį reikia modeliuoti nepamirštant ir euro įvedimo”, – sakė jis.
Liūdnos perspektyvos
N.Laužikienė pristatė Roterdamo universiteto pernai atliktą Klaipėdos kultūrinio gyvenimo tyrimą.
Jis atskleidė, jog kultūra atsiskyrusi nuo miesto gyvenimo, nėra konkurencijos tarp menininkų. Prognozuojama, kad Klaipėda ateityje gali netekti kultūrinio patrauklumo ir tapti stereotipiniu „festivalių miestu”. „Kad išvengtume niūrios ateities reikia parengti išsamų kultūrinės industrijos plėtros planą”, – sakė N.Laužikienė.
Konferencijoje dalyvavusi Šiaulių savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Patricija Bielskienė dienraščiui tvirtino, kad Klaipėdoje situacija pakankamai gera. „Pas mus yra daug įvairių grupių, bet jos dirba kiekviena sau ir nesėkmingai”, – sakė ji.
Būtini vadybininkai
„Gyvename sąlygomis, kai kinta net pačios vertybės. Šiandien tarp kūrėjo ir vartotojo neišvengiamas vadybininkas,”- sakė Koncertų salės direktorė Audra Umbrasienė.
Vadybininkų vaidmenį pabrėžė ir kiti konferencijos dalyviai. „Valstybė negali renginių paremti 100 procentų, reikia ieškoti kitų šaltinių”, – patvirtino V.Grubliauskas.
Tačiau, pasak „Aukuro” choro vadovo Alfonso Vildžiūno, rinkos sąlygos nėra pačios palankiausios meninei kūrybai. „Meno specialybes pasirenka vis mažiau žmonių, Lietuvoje jau dabar trūksta obojininkų”, – dėstė problemą.
Įskaudino pastabos
„Aukuro” vadovui įsiminė vieši politikų pasisakymai. „Piktina, kai sakoma, jog Klaipėdos meninis gyvenimas išgyvena stagnaciją, o kūrėjai stokoja ambicingų sumanymų”, – rėžė jis.
Choro vadovo teigimu, tokie pasisakymai anaiptol neskatina iniciatyvos. „Vilniaus politikai neleidžia sau sakyti, kad menininkai yra netalentingi”, – sakė „Aukuro” vadovas.
Aurelija Kripaitė