Verslininkai piktinasi atsainiu valdžios požiūriu į verslą ir siūlo kitų metų biudžete rasti lėšų verslo aplinkai gerinti, investicijoms pritraukti, eksportui skatinti. Parlamentarai atsikerta, neva pastabos – pavėluotos, o įmonių atstovai politikus kaltina uždarumu.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) dar nepraranda vilties, kad pagrindiniame valstybės finansų dokumente bus rasta daugiau lėšų verslo plėtrai. Daugiau nei 2,5 tūkst. įmonių vienijanti verslo organizacija norėtų, kad daugiau pinigų būtų skirta verslo padėčiai gerinti, verslumui skatinti bei lietuviškų prekių ir paslaugų eksporto plėtrai.
„Kyla didelis nepasitenkinimas dėl būsimo biudžeto struktūros, nes į verslo poreikius jame menkai atsižvelgiama”, – vakar Seimo nariams, Finansų ministerijos ir kitiems valdininkams priekaištavo LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Marius Busilas.
Seimo nariai pramonininkams atkirto, kad ne į visus jų pasiūlymus bus galima atsižvelgti, nes biudžetas iš esmės jau parengtas. „Nereikėtų grįžti prie šito projekto, geriau žiūrėkime, ką darysime ateityje”, – siūlė Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas.
Mindaugas Biliauskas