Jau nieko nestebina, kai darbdaviai nurodo savo darbuotojams pasitobulinti anglų kalbos, reikalingos jų darbe, kursuose. Tačiau neįprasta, kai į kursus einama mokytis rusų kalbos.
Tai jau tampa tikrove, nes klaipėdiečiai pradeda primiršti rusų kalbą arba visai jos nemoka. Žinia, nemažai jaunosios kartos atstovų rusiškai nesurezga nė vieno sakinio. Todėl Klaipėdoje jau atsiranda nauja paslauga – specializuoti rusų kalbos kursai įvairių sričių specialistams.
Tiesa, darbdaviai tvirtina, kad kol kas rasti rusiškai kalbantį ir rašantį darbuotoją nėra didelė problema, tačiau neabejoja, jog ji tikrai iškils jau netolimoje ateityje.
Nepriėmė į darbą
22 metų vadybininkas Eugenijus po studijų baigimo iš karto susilaukė vieno įdomaus darbo pasiūlymo, tačiau turėjo jo atsisakyti. Bendra Lietuvos ir Rusijos įmonė siūlė gerai mokamą vadybininko darbą, tačiau iškėlė jaunuoliui neįkandamą sąlygą – gerai mokėti rusų kalbą. Ji, anot Eugenijaus, buvo būtina šiame darbe.
„Anksčiau neblogai susikalbėdavau rusiškai, vaikystėje turėjau nemažai rusakalbių draugų, tačiau ši kalba jau senokai man bebuvo reikalinga. Primiršau, todėl kad ir kaip norėjau siūlyto darbo, nebūčiau sugebėjęs kokybiškai jo atlikti”, – apgailestavo Eugenijus, dabar jau dirbantis vadybininku kitoje uostamiesčio įmonėje.
Darbdavių, besikreipiančių į Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržą ir nurodančių, kad ieško rusų kalbą mokančių darbuotojų, kol kas nėra daug. Direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio teigimu, tokie pageidavimai tėra pavieniai ir pasitaiko maždaug kartą per mėnesį.
Tuo metu Klaipėdos universitetas, iki šiol organizuodavęs tik populiariausių užsienio kalbų kursus, Lietuvos gyventojus jau moko ir rusų kalbos.
Visi norintieji kviečiami mokytis rusų bendrosios ar verslo kalbos, taip pat universiteto Slavistikos centras rengia specializuotus kursus finansų, medicinos, turizmo ir kitų sričių darbuotojams.
Beje, rusų kalbos kursai kainuoja tiek pat, kiek ir visų kitų kalbų kursai universitete. Kol kas tai naujovė ir neaišku, ar kursai bus populiarūs, tačiau kad toks poreikis yra ir vis didės, aukštosios mokyklos atstovai neabejoja. Juk darbdaviai vis dažniau reikalauja iš būsimų darbuotojų patvirtinimo apie turimą užsienio kalbos žinių lygį.
Be to, pamažu daugėja norinčiųjų įgyti rusų filologo išsilavinimą – ši studijų programa, kuri uostamiesčio alma mater egzistuoja dar tik nuo praėjusių mokslo metų, sulaukia vis daugiau stojančiųjų. Tiesa, dėstytojai pastebi, kad nemažai pradedančių studijuoti rusų filologiją jaunuolių kalbos visai nemoka arba jų žinios yra labai menkos.
Nuskriausta karta
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Personalo skyriaus vedėjas Juozas Rupšlaukis šiandieninę švietimo politiką, kurioje rusų kalba vaidina jau anaiptol ne tokį svarbų vaidmenį kaip anksčiau, laiko netoliaregiška.
„Per trisdešimt metų turintys klaipėdiečiai su šia problema nesusiduria – jie rusų kalbą neblogai moka. Ir jaunesni bent jau šnekamosios kalbos įgūdžių tikrai turi. Tačiau dabartiniai dvidešimtmečiai jau neturi net ir rusų kalbos pagrindų. Tai bus nuskriausta karta, – įsitikinęs J. Rupšlaukis. – Rusų kalba yra labai reikalinga, dar ir šiandien ja patogu bendrauti ne tik su pačiais rusais, bet ir su kitais kaimynais – lenkais, latviais, estais.”
Anot jo, Uosto direkcijoje tik keletui darbuotojų yra būtinos rusų kalbos žinios. Be rusų kalbos neišsiverstų su Rytų šalimis dirbantys marketingo specialistai. Tačiau jie dar priklauso tai kartai, kuriai rusų kalba buvo privaloma ugdymo proceso dalis, todėl problemų nekyla.
Dėl tos pačios priežasties darbuotojų į rusų kalbos kursus siųsti kol kas dar neprireikė ir jūrų krovinių kompanijai „Bega”. Tačiau Personalo skyriaus vadovė Ditė Vėželienė mano, kad ateityje ši problema tikrai iškils. Rinkdama darbuotojus, kurie galėtų neakivaizdžiai studijuoti Sankt Peterburgo universitete vieną įmonei reikalingą specialybę, „Bega” jau dabar įsitikino, kad studijuoti sugebėtų ne visi – ir būtent dėl kalbos barjero.
„Apskritai mūsų darbe rusų kalba reikalinga, nes turime daug rusakalbių klientų. Žinoma, galima būtų verstis ir su anglų kalba, tačiau kai darbuotojas kalba kliento kalba, bendravimo kokybė yra visai kito lygio”, – kalbėjo D. Vėželienė.
Ji taip pat teigė, kad ypač rusų kalba reikalinga marketingo darbuotojams: jie ne tik bendrauja su klientais, bet ir rengia sutartis rusų kalba.
„Be to, ir paprastas dokininkas turi mokėti rusų kalbą, nes prireikia bendrauti su atplaukiančių laivų įgulomis”, – pažymėjo „Begos” atstovė.
Gelbsti „kiemo mokslai”
Pasak bendrovės „Klaipėdos Smeltė” Personalo skyriui vadovaujančios Birutės Poškevičienės, jei priimant į darbą potencialus darbuotojas moka rusų kalbą – tai pliusas. Tačiau šios kalbos žinių prireikia tik nedideliai daliai iš kelių šimtų darbuotojų.
„Rusų kalba reikalinga dispečeriui, kuris yra tarpininkas priimant laivus, taip pat – marketingo specialistams. Tačiau visi darbuotojai nuo seno moka rusų kalbą, tik gal jaunesni darbuotojai – kiek prasčiau”, – pastebi B. Poškevičienė.
„Klaipėdoje visada buvo daug rusakalbių, tad kol kas labai gelbsti „kiemo mokslai”, – šypsojosi „Klaipėdos Smeltės” atstovas ryšiams su visuomene Aras Petrauskas. – Manau, artimiausius penkerius metus tai nebus aktuali problema, o vėliau, kaip dabar kursuose mokomasi anglų, vokiečių ir kitų populiariųjų kalbų, taip bus mokomasi ir rusų.”
Problema jauniesiems gidams
Turizmo agentūros „Klaipėdos Mėja” vadovė Miglė Holliday sako, kad dauguma uostamiesčio gidų puikiai kalba rusiškai.
„Dauguma gidų yra vyresniosios kartos atstovai ir jie dar neišmirė”, – juokavo M. Holliday.
Tačiau ji pripažįsta, kad iš jaunųjų gidų jau ne visi gali aptarnauti rusakalbių turistų grupes. Anot pašnekovės, dažniausiai rusų kalbos prireikia supažindinant su miestu latvių turistus. O patys rusai pasižvalgyti į Lietuvą esą užsuka labai retai.
„Dabar jau keliauti galima daug kur, o mes nesame itin išskirtiniai, be to, daug ką atbaido vizų problema”, – sako turizmo agentūros vadovė.
Giedrė Petkevičiūtė