Atnaujintas teritorijų planavimo įstatymas paspartintų statybas

Seimas ruošiasi jau trečią kartą koreguoti teritorijų planavimo įstatymą, kuris traktuojamas kaip viena didžiausių kliūčių investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Manoma, jog sudėtinga detaliųjų planų sudarymo procedūra neigiamai atsiliepia investicijų į nekilnojamąjį turtą plėtrai, atbaido potencialius investuotojus iš užsienio ir sukuria sąlygas valdininkų korupcinei veiklai.

Lietuvos statybininkų asociacijos valdybos narys ir vienos didžiausių statybų bendrovių „YIT Kausta” generalinis direktorius Antanas Butkus teigė, jog daugiausia problemų sukelia pernelyg sureikšminti bendrieji planai, be kurių negalima rengti detaliųjų planų. Statybų bendrovės šiuo atžvilgiu visiškai paralyžiuotos, tuo tarpu savivaldybėms vis dar trūksta iniciatyvos ir, kaip visada, lėšų, bendriesiems planams rengti.

„Pusšimtis savivaldybių vadovaujasi sovietiniais laikais sudarytais planais. Žemės paskirtis juose visiškai neatitinka šiandienos poreikių, todėl negalima sudarinėti detaliųjų planų ir pradėti naujų statybų”, – teigė A. Butkus.

Galimybes statyti labiausiai riboja tai, jog planuose numatytos miestų užstatymo teritorijos šiandien tik iš dalies atitinka miestų plėtros perspektyvas. Šiuo metu tik maža dalis savivaldybių turi parengusios naujuosius bendruosius teritorijų planus, o kitos juos pabaigti ketina iki 2007 metų.

„Žvėryno arba Naujamiesčio mikrorajonų plėtra Vilniuje bene geriausiai iliustruoja, kaip sudarytieji planai neatitinka šių dienų poreikių”, – sakė A. Butkus.

Galiojančiame teritorijų planavimo įstatyme siūloma padaryti tokias pataisas, kurios leistų pagreitinti detaliųjų planų sudarymą.

AB „YIT Kausta” generalinis direktorius įsitikinęs, jog palankesnės sąlygos keisti žemės paskirtį leistų pradėti teritorijų planavimą nelaukiant, kol savivaldybės prisiruoš sudaryti bendruosius planus, pavyzdžiui, kai nenaudojamų gamyklų teritorijos keičiamos į komercinės ar gyvenamosios paskirties teritorijas. Ne gana to, greitesnis detaliojo plano sudarymo procesas sustabdytų augančias sklypų kainas.

„Galiojant esamam įstatymui, apie 70 proc. visų statybos planavimo laiko ir pastangų „suvalgo” detaliojo plano rengimas. Norint pakeisti žemės sklypo paskirtį reikia mažiausiai 1,5 – 2 metų biurokratinėms kliūtims įveikti. Didelės laiko sąnaudos smarkiai didina sklypų su detaliaisiais planais paklausą ir kelia jų kainas”, – sakė A. Butkus.

Lietuvos statybininkų asociacijos nario nuomone, kryptingos įstatymų pataisos ir su tuo susijusių procedūrų savalaikis įgyvendinimas pristabdytų sklypų brangimą. „Supaprastintas detaliųjų planų sudarymo ir patvirtinimo procesas paspartintų statybas šalyje”, – teigė jis.

Statybų planavimo procesą labai pagreitintų ir tai, jei savivaldybių institucijos būtų įpareigotos detaliųjų planų rengimo paraiškas svarstyti per tam tikrą laikotarpį. Siūloma, kad planavimo organizatoriui, nesulaukus protokolo arba neišdavimo priežasčių iš valdininkų, būtų laikoma, jog dokumentas yra suderintas.

Jei įstatymo pataisoms bus pritarta, jos turėtų įsigalioti dar šiemet.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.