NATO durys lieka atviros Ukrainai, tačiau šios šalies galimybė prisijungti prie Aljanso priklausys nuo vykdomų reformų sėkmės.
Tai pabrėžė NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis (Jaap de Hoop Scheffer), pirmadienį pradėdamas Vilniuje vykstančias neformalias Aljanso ir Ukrainos aukšto lygio konsultacijas.
„Susitikimuose su Ukrainos pareigūnais ir paprastais žmonėmis visada pabrėžiame tris dalykus: NATO durys lieka atviros, Ukrainos euroatlantinės integracijos sėkmė priklausys nuo šios šalies vykdomų esminių reformų, o NATO kiekviename žingsnyje padės jai kiek galėdama”, – kalbėjo Aljanso vadovas.
Anot jo, gynybos ir saugumo sektoriaus reforma bus vienas esminių dalykų, nuo kurių priklausys NATO ir Ukrainos santykiai. Ne mažiau reikšmės turės ir Aljanso bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimas.
„Gynybos ir saugumo sektoriaus reforma yra didelis iššūkis, tačiau Ukraina šioje kovoje nėra palikta viena, – pažymėjo J. de Hopas Scheferis. – NATO ir atskiros Aljanso šalys yra pasiruošusios padėti Ukrainos vyriausybei vykdant reikalingas reformas saugumo struktūrose”.
Savo ruožtu Lietuvos krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas priminė, jog pirmadienį, pagrindinę aukšto lygio konsultacijų dieną, minima Tarptautinė misijų ir misionierių diena. „Tikiu, kad NATO ir Ukrainą vienija bendra misija – stiprinti taiką ir saugumą tiek euroatlantinės erdvės viduje, tiek išorėje”, – sakė ministras.
Pirmadienį vykstančiose neformaliose NATO ir Ukrainos konsultacijose žadama brėžti tolesnio šios šalies kelio į Aljansą gaires, padėsiančias jai sėkmingiau reformuoti gynybos sektorių ir geriau pasirengti narystei.
Konsultacijose bus surengtos trys darbo sesijos. Vienoje iš jų žadama aptarti Ukrainos gynybos politiką ir ginkluotųjų pajėgų transformavimą, kitoje – šios šalies ir NATO intensyvaus dialogo gynybinius aspektus ir būdus, kaip Ukrainai geriau pasirengti narystei Aljanse.
Dar viena sesija bus skirta Ukrainos saugumo sektoriaus – ginkluotųjų pajėgų, vidaus reikalų sistemos, policijos – reformai. Šios sesijos metu žadama aptarti, kaip Ukrainai sėkmingiau įgyvendinti nacionalinę saugumo politiką.
Neformaliose NATO šalių ministrų konsultacijose sprendimai nepriimami. Tačiau Vilniuje numatoma pasirašyti Protokolą, patvirtinantį valstybių pritarimą NATO ir Ukrainos gynybos reformos grupės programai profesiškai tobulinti Ukrainos saugumo sektoriuje dirbantį civilį personalą.
Šis protokolas turėtų patvirtinti, kad Aljanso šalys sutinka finansiškai paremti saugumo sektoriaus pareigūnų kvalifikacijos kėlimą. Ukrainos, kaip ir daugumos posovietinio bloko šalių, gynybos sistemoje dominuoja kariškiai, nors dauguma pareigūnų turėtų būti civiliai. Būtent pastarųjų profesinį tobulinimą norima skatinti.
Renginyje dalyvauja 31 delegacija – Aljanso šalių, Ukrainos, NATO, vadovaujama generalinio sekretoriaus, Civilinio ir Karinio komitetų.
Į konsultacijas atvyko dešimt gynybos ministrų, tarp jų – JAV gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas (Donald Rumsfeld), 18 viceministrų arba valstybės sekretorių, kitų aukštų pareigūnų, šalių nuolatinių atstovų prie NATO. Iš viso jose dalyvauja 320 aukštų pareigūnų, tarp jų – 240 svečių iš užsienio.
Beje, D. Ramsfeldas, į Vilnių atvykęs diena anksčiau nei planuota, išvyksta taip pat anksčiau. Dėl to greičiausiai neįvyks pirmadienį po pietų numatyta jo spaudos konferencija.
Tai jau ketvirtos neoficialios NATO ir vakarietiškos integracijos keliu pasukusios Ukrainos gynybos ministrų konsultacijos, tačiau pirmos po praėjusių metų pabaigoje šioje valstybėje praūžusios „oranžinės” revoliucijos.
G. Kirkilas teigė iš pokalbių su Ukrainos gynybos ministru A. Gricenka susidaręs įspūdį, kad ši šalis, nepaisant nesenos politinės krizės ir naujos vyriausybės, nekeičia užsienio bei saugumo politikos ir toliau tvirtai siekia įstoti į NATO.
Kaip anksčiau Eltai teigė Krašto apsaugos ministerijos sekretorius Renatas Norkus, konsultacijos turėtų suteikti naują impulsą ne tik NATO ir Ukrainos, bet ir šios šalies bei Lietuvos bendradarbiavimui.
„Svarbu suteikti Ukrainai kuo aiškesnę perspektyvą, kad ji galėtų sėkmingai vykdyti reformas. Mes, būdami geografiškai ir geopolitiškai arčiau Ukrainos nei dauguma kitų NATO šalių, galime jai padėti tai padaryti. Iš savo patirties žinome, kaip svarbu turėti patikimą perspektyvą dėl narystės”, – kalbėjo ministerijos sekretorius.
Buvusi Sovietų Sąjungos narė Ukraina 1991 metais tapo Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos nare, pirmoji iš Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių prisijungė prie 1994 metais inicijuotos Partnerystės taikos labui programos (PTL) ir 1995 metais pradėto Planavimo ir peržiūros proceso.
Ukraina dalyvavo NATO suformuotose Taikos įgyvendinimo (IFOR), vėliau – Stabilizavimo pajėgose (SFOR) Bosnijoje ir Hercegovinoje, itin aktyviai veikė pagal PTL programą.
1997 metais Madride buvo pasirašyta Išskirtinės NATO ir Ukrainos partnerystės chartija, pagal kurią šalis turi vykdyti demokratines reformas, stiprinti civilinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę, didinti kariuomenės sąveiką su NATO. Nuo sėkmingo šių siekių įgyvendinimo tiesiogiai priklausys Ukrainos galimybės tapti Aljanso nare.
Šių metų balandį Vilniuje vykusiame NATO ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikime buvo inicijuotas vadinamasis Intensyvus dialogas.
Lietuva remia stiprėjantį NATO ir Ukrainos bendradarbiavimą kaip svarbų procesą stiprinant visos euroatlantinės bendrijos saugumą.
2005-10-24 12:20