Kare dėl valymo – valdžios ataka

Pamynusi įstatymą Panevėžio valdžia vėl bando manipuliuoti gyventojų geraširdiškumu ir primesti jiems nepriklausančių teritorijų valymą.

Sukvietę daugiabučių namų bendrijų pirmininkus, ištiesę jiems jau parengtas savanoriškas sutartis dėl mokamo valymo, valdininkai nevengė netgi šantažo.

„Nuo gruodžio 1 dienos mūsų valytojai valys tik gatves, kiemai liks neprižiūrimi, sniego pripustyti, nepravažiuojami ir slidūs, taigi pamąstykite, kas jūsų laukia”, – taip klerkai gąsdinę namų bendrijų pirmininkus.

Nebus atpirkimo ožiais

Savivaldybės atstovai gyventojus į susirinkimus skubiai kvietė užpraėjusią savaitę. Pasitarimai vyko „Panevėžio butų ūkio” bendrovės salėse.

Kadangi daugelis į žiniasklaidoje perskaitytus kvietimus numojo ranka, bendrijų pirmininkams į namus ėmė skambinti savivaldybės įmonių atstovai ir primygtinai kviesti į vakare vyksiantį susirinkimą.

Kaip pasakojo šiuose susibūrimuose dalyvavę bendrijų nariai, valdžios klerkams sunkiai sekėsi agituoti žmones vėl savanoriškai ant savo galvos prisiimti teritorijų valymą. Pirmininkai tiesiai šviesiai rėžė į akis agituotojams, kad neieškotų atpirkimo ožių – pagal įstatymą priklauso valyti savivaldybei, tai tegul ir valo.

Bendrijų vadovų nesugraudino ir neva svariausias valdžios atstovų jau ne pirmą kartą mestas argumentas, jog biudžetas tuščias – teritorijoms valyti nėra pinigų.

Gyventojai į tokius graudenimus mėtė piktas replikas, jog pinigų gal ir atsirastų, jeigu jie grandioziniais fejerverkais per visokius miesto gimtadienius nebūtų iššaudyti į dangų, jei valdininkai taip dažnai nelakstytų po užsienius.

Patektų tarp dviejų ugnių

„Įdomu, kas biednesnis – valdžia ar pensininkai?” – klausė Statybininkų gatvės 36-ojo namo bendrijos pirmininkė Birutė Pažėraitė.

„Mūsų name gyvena bemaž vien pensininkai. Jie džiaugiasi sutaupę po 20 litų, kuriuos anksčiau kas mėnesį mokėjo už kitų šiukšlinamos teritorijos valymą. Tai – jiems dideli pinigai”, tęsė B.Pažėraitė.

Ypač bendrijų pirmininkus užpykdė valdininkų bandymas manipuliuoti jais. Kišdami pasirašyti sutartis valdžios atstovai aiškino, jog reikia pereiti per visus namo butus ir gauti visų bendrijos narių sutikimus.

„Mes atsidurtume tarp dviejų ugnių – valdžios ir gyventojų. Pirmoji spaudžia savanoriškai mokėti už valymą, o kiti žino savo teises ir priešinasi”, – skundėsi B.Pažėraitė.

Anot bendrijos vadovės, gyventojai taip pat skirtingai žiūrės į primetamą prievolę. Vieni pasirašys, o kiti – ne. Kas tada už pastaruosius mokės?

„Valdžia laiko mus avių banda – mano, kaip nori, taip ir ganys. Jos atstovai kalbėjo su mumis įžūliai ir nepagarbiai, o vieną vyresnę moterį vienas vyras netgi tujino”, – piktinosi gyventoja.

Lengvatikių – tik vienetai

Artėjantis žiemos sezonas išties baugina panevėžiečius. Susirinkime jie atvirai klausė, kas atsakys, jeigu nevalomoje teritorijoje paslys ir susižeis žmonės.

„Jūs atsakysite”, – taip neva įžūliai melavę valdžios atstovai.

Įnirtinga agitacija vis dėlto nuėjo perniek. Bendrijų pirmininkai teigė perpratę valdžios kėslus ir nesileidę apmaunami. Daugelis gyventojų atstovų tiesiog ėję iš susirinkimo jam dar net neįpusėjus.

Vis dėlto iš didelio pulko pirmininkų atsirado vienas kitas lengvatikis, kuris ryžosi pasirašyti savanoriškas sutartis dėl jiems nepriklausančių teritorijų valymo.

Bendradarbiavimą tik deklaruoja

Valdžios organizuotuose susirinkimuose nedalyvavo Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos (DNSBA) atstovai. Tai piktino kai kuriuos pirmininkus.

„Neseniai jie šaukte šaukė, kad nebereikia valyti, o štai dabar kažkodėl tyli lyg pelės po šluota”, – piktai rėžė gyventojai.

DNSBA prezidentė Gitana Mileikaitė turėjo savų argumentų atsakyti priekaištautojams.

„Mes pavasarį iškovojome, kad gyventojai pagaliau nebeatliktų to, kas jiems pagal įstatymą nepriklauso jau šešeri metai – nebevalytų jiems nepriklausančių teritorijų. Mes savo pozicijos nekeičiame ir nekeisime.

Apie tai mes pranešėme ir rugsėjo pabaigoje susitikime su savivaldybės darbuotojais, ir spalio pradžioje per vykusį bendrijų vadovų pasitarimą, kuriame dalyvavo net 160 bendrijų vadovų – taigi kas norėjo, tas žinojo”, – teigė asociacijos prezidentė.

Kartu G.Mileikaitė pareiškė, kad nesirengia ko nors drausti – jei gyventojai nori savanoriškai mokėti už teritorijų valymą – jų valia.

Asociacijos vadovė neslėpė, kad savivaldybės valdininkai tik viešai deklaruoja bendradarbiavimą su bendrijų asociacija. Į mero Vito Matuzo surengtą pasitarimą dėl teritorijų valymo asociacijos atstovai nebuvę kviesti. Taip pat ir į skandalinguosius gyventojų susirinkimus.

„Spaudoje pasirodė labai keisti kvietimai į tuos susirinkimus. Kvietė daugiabučių atstovus, atsakingus už teritorijų tvarkymą. Betgi tai absurdas – tokių atsakingų už nesavų teritorijų tvarkymą nebuvo ir negali būti”, – juokėsi G.Mileikaitė.

Pasak asociacijos prezidentės, versti žmones valyti viešo naudojimo plotus yra nesuvokiama.

„Tai yra tas pat, kas pasakyti žmonėms, kad jie privalo valyti Laisvės aikštę arba miesto parką, nes tai taip pat viešo naudojimo plotai”, – aiškino bendrijų vadovų lyderė.

Valymas staiga pabrango

Prezidentė sakė suprantanti valdžios baimę, didėjančią proporcingai artėjant žiemai. Nevalytos teritorijos grės nelaimėmis, traumomis ir netgi mirtimis, už kurias atsakingas tų teritorijų šeimininkas, tai yra savivaldybė.

Primetus teritorijų valymą gyventojams automatiškai nuo savivaldybės pečių nukristų ir atsakomybė. O ji yra nemenka – draudimo bendrovės už kiekvieną sužeisto piliečio gydymą ar dėl slidaus kelio sudaužytą automobilį prisiteistų nemažas pinigų sumas iš kaltininko, nenuvaliusio nelaimės vieta virtusios teritorijos.

„Aš tą sakiau ir pačiam administracijos direktoriui Visvaldui Matkevičiui”, – prisiminė G.Mileikaitė.

Asociacijos prezidentė teigė, kad pagal įstatymą savivaldybė turėjo valyti teritorijas prie daugiabučių jau prieš 6 metus, kai buvo patvirtintas tai reglamentuojantis bendrijų įstatymas. Netgi tuomet, kai asociacija pradėjo prieš gerus metus belstis į valdžios duris dėl šios neteisėtos prievolės nutraukimo, ši apsimetė esanti kurčia ir dar bent pusmetį negirdėjo gyventojų balso.

„Dabar ji vėl nori priversti žmones nevykdyti įstatymo, verkia, kad neturi pinigų. Tačiau mūsų niekas neklausia, ar mes turime. Be to, kai mes mokėjome už teritorijų valymą, sumos per metus buvo įvardijamos 3 milijonais litų. O dabar jos kažkodėl išaugo iki neregėtų aukštumų – 60 milijonų litų per metus”, – stebėjosi G.Mileikaitė.

Detalieji planai nieko nekeis

Panevėžio valdžia, agituodama žmones vėl valyti teritorijas prie jų namų, naudojasi dar vienu argumentu – tuo, kad vis tiek labai greitai jiems priklausys privalomai tą daryti. Esą dabar už 2 milijonus litų daromi detalieji teritorijų planai, pagal kuriuos bus jau oficialiai paskirstytos valymo teritorijos.

DNSBA prezidentė paneigė šį teiginį.

„Detalieji planai nieko nekeis. Tai tik teritorijos kartografinis įvertinimas. Pagal įstatymą ta žemė vis tiek liks bendro naudojimo žeme, daugiabučių bendrijos tvoromis juk neapsitvers. Gąsdinti, kad žemės prie mūsų bus privatizuotos, – taip pat absurdas, nes viskas, kas buvo galima, jau bemaž privatizuota”, – aiškino G.Mileikaitė.

Žemė mieste – ne miesto

Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vadovaujantysis eksploatavimo inžinierius Viktoras Trofimovas paneigė, kad valdžios atstovai susirinkimuose šantažavo bendrijų pirmininkus.

„Nebuvo ir jokios agitacijos, – garantavo V.Trofimovas. – Mes tik paaiškinome, kokia dabar yra situacija”.

Valdininkas prisipažino, kad jo kreipimasis prasidėjo tokiais žodžiais: „Pasakykite, kada buvo geriau – ar kai teritorijos prie jūsų namų buvo nuvalytos ir švarios, ar dabar, kai visur netvarka?”

Klausytojų nuomone, tokia įžanga turėjo savo psichologinį užtaisą – sujudinti žmonių jausmus, emocijas, kad šie pamirštų svarbiausią klausimo dalį – finansinę.

V.Trofimovas teigė, kad jie vykdo įstatymą ir jokios prievolės valyti teritorijas nėra, tik laisva valia. Todėl ir buvo parodytas sutarties formos projektas tiems, kurie savanoriškai pasišaus mokėti už tai pinigus.

Valdininkas nepripažino, kad susirinkimuose valdžia patyrė fiasko, tačiau nurodė gana niūrius jai skaičius – iš bene 800 daugiabučių sutiko valyti už savus pinigus teritorijas tik apie 10 pirmininkų. Tačiau V.Trofimovas pridėjo, kad yra dar bendrijų, kurios pačios valo prie namo esančias teritorijas.

Vėliau šios bendrijos buvo išvardintos spaudoje kaip pavyzdinės.

Savivaldybės atstovas iškėlė ir naują, iki šiol negirdėtą mintį, kad teritorijos prie daugiabučių yra ne miesto nuosavybė. Jos priklausančios Panevėžio apskričiai.

Paklaustas, ar po šio išaiškinimo miesto valdžia kreipėsi į apskrities administraciją, kad ši prisiimtų prievolę šluoti Panevėžį, V.Trofimovas atsakė, kad ne.

Valdininkas labai įdomiai aiškino ir tarybos sprendimą, kuriuo buvo panaikintos neteisėtos gyventojų prievolės. Anot V.Trofimovo, Panevėžio savivaldybė neprivalo organizuoti teritorijų valymo, nes tai politikų sprendimu ji turi daryti tik tada, kai tam reikalui gaus pinigų iš Vyriausybės.

Kadangi pinigų iki šiol negauta, tai daryti nieko ir nereikia – netgi kreiptis į politikus dėl sprendimo perrašymo kiek logiškiau.

Į klausimą, kas atsakys, kai dėl nevalytų takų bus traumuoti žmonės, V.Trofimovas atsakė, jog to reikėtų paklausti advokatų.

Gydymo išlaidas dengtų savininkas

Prieš keletą metų Vilniuje yra buvęs atvejis, kai nuo namo nukritę ledo varvekliai sužeidė praeivį. Vėliau šio žmogaus gydymo išlaidas buvo priteista padengti to blogai prižiūrėto namo savininkams.

„Lietuvos draudimo” Panevėžio regiono vadovė Danutė Milčienė sakė, kad panašių atvejų buvo ir daugiau. Todėl ir teritorijų valymo problema, anot jos, sukeltų analogiškų situacijų.

„Taip, jeigu žmogus griūtų ir susižeistų ant nevalomo šaligatvio, jis galėtų prisiteisti visas gydymo išlaidas iš kaltininkų – apsileidusių tos teritorijos savininkų”, – sakė D.Milčienė.

Rodo savo pavyzdžiu

Savivaldybės administracijos direktorius V.Matkevičius prisipažino, kad bijo ir ateinančios žiemos, ir galimų nelaimingų atsitikimų, kurių gydymą galbūt prisieitų dengti savivaldybei.

Tačiau kartu direktorius pareiškė, kad nieko dėl teritorijų valymo negali keisti, nes yra užburtame rate – savivaldybės biudžete tam nėra milijonų, o Vyriausybė vis dar negirdi prašymų skirti papildomai pinigų.

„Įstatyme nėra parašyta, kad gyventojai turi valyti, tačiau nėra parašyta ir kad savivaldybė turi valyti. Savivaldybė turi tik organizuoti valymą, tą mes ir darome”, – sakė direktorius ir pridėjo, jog apie jokius bendrijų pirmininkų susirinkimus ir jų agitavimą nieko nežino.

V.Matkevičius sakė, kad savivaldybė per sau pavaldžias įmones organizuoja gyventojų namų šildymą, vandens tiekimą, lygiai taip pat – ir teritorijų tvarkymą, ir už viską reikia mokėti.

Taip pat administracijos vadovas priminė, kad gyventojai gali ir patys valytis žemę prie namo, tą sėkmingai daro buvusių kooperatinių namų savininkai.

„Aš ir pats, kai gyvenau Dainavos gatvės daugiabutyje, kviesdavau kaimynų talkas valyti kiemo sniegą, dabar valau prie namo ne tik savo žemę, bet ir šalia esančią teritoriją. Tiems, kas nori, kad visur būtų gražu ir tvarkinga, tai yra savaime suprantama”, – aiškino V.Matkevičius.

Valdžios atstovas teigė esąs tikras, kad detalieji planai šią problemą visiškai išspręs.

Limina Kepalaitė

„Panevėžio rytas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.