„My way”, „In your eyes” ir kitų hitų atlikėjas Amberlaifas vairuoti pramoko būdamas vos dvylikos. Tiesa, dideliu automobilių mėgėju dainininkas savęs nelaiko, o kalbėti apie vairavimą apskritai jam netgi šiek tiek keista.
„Aš veikiausiai esu iš tų žmonių, kurie nesusimąsto apie vairavimą. Man tai nėra nei malonumas, nei prievolė. Na, nebent įžvelgčiau patogumą, nes vis dėlto nuvykti iš vienos vietos į kitą greitai yra svarbu mano kasdienėje veikloje (mokslai, darbas studijoje, repeticijos, susitikimai ir kt.). Na, o šiaip labiau mėgstu vairuoti nei būti keleiviu”, – svarsto Amberlaifas.
Kokie įspūdžiai ir prisiminimai iš pirmųjų vairavimo pamokų ir paties egzamino?
Egzaminą išlaikiau gan lengvai. Tiesa, vadinamąjį mokyklinį egzaminą, tiksliau, jo teorinę dalį, „krimtau” gana ilgai. Taip nutiko galbūt todėl, kad nelabai turėjau laiko, o gal ir dėl to, kad visada nekęsdavau ką nors „sausai iškalti”, o būtent to reikia vairavimo teorijos egzaminui.
O kas paskatino mokytis vairuoti?
Pačios aplinkybės, galbūt netgi mūsų socialinio gyvenimo sparta. Bet, tiesą pasakius, kartais taip nesinori važiuoti automobiliu, kad į paskaitas tiesiog nueinu pėstute. Apskritai mieliau vaikščiočiau ar važinėčiau dviračiu, bet be mašinos šiais laikais niekur nedingsi.
Vairuotojo pažymėjimą gavai tik birželio mėnesį, bet vairuoti išmokai anksčiau.
Prisimenu, senelio prašydavau, kad pamokytų važiuoti savo senuku žiguliuku… Sekėsi man visai neblogai, greit įgudau, važiuoti patikdavo. Gal todėl, kad vairuoti galima nuo 18 metų, o tada buvau maždaug dvylikos, tai man buvo didžiulis pasiekimas. Kažkada būdavo galima vairuoti ir be teisių, jei tik šalia sėdėdavo kas nors, turintis didesnį stažą. Jeigu tebegaliotų tokia tvarka, kažin ar ir dabar turėčiau teises. Reikia mokytis, repetuoti, todėl mašina lieka beveik paskutinėje vietoje.
Sakoma, kad vieni žmonės yra tiesiog gimę vairuoti, o kitiems nesiseka, nors tu ką. Prie kokių save priskirtum?
Gal dar nesu labai profesionalus, nes vairuoju neseniai, bet ir nesu iš tų, kurie prie vairo jaučiasi nejaukiai. Žodžiu, vairuoju tikrai neblogai ir nejaučiu diskomforto ar panikos. Mano nuomone, to užtenka.
Kokį turi automobilį?
Kol kas turiu paprastą – „Suzuki Swift”. Man jis patinka, nes yra mažas, gana greitas, ekonomiškas. Nors, manau, kad kitas mano automobilis bus „Saab” arba „Alfa Romeo” markės. Tiesiog jie man prie širdies, patiko nuo seno. Jų išvaizda nestandartinė, be to, „Saab”, kaip ir „Volvo”, yra labai saugūs. Patinka, ir tiek. Vieni žmonės mėgsta vienokius, kiti – kitokius automobilius, ir nežinia, kodėl. Arba susigalvoja kokį pretekstą – greitas, ekonomiškas ir panašiai.
O kaip išsirinkai „Suzuki”?
Neklausiau niekieno patarimo, tiesiog ėmiau ir nusipirkau. Ir šitoks dūrimas pirštu buvo visai sėkmingas, jokių didelių problemų nebuvo. Tiesa, dabar jau duslintuvą reikėtų taisyti, bet niekaip neprisirengiu. Geriau jau garsiai važiuoti, nei į servisą kreiptis. 1,6 litro darbo tūrio varikliuko man visai užtenka, nes mašina lengva – tik 700 kilogramų „su kapeikom”. O šiaip reikėjo paprastos mašinos, kol įgusiu vairuoti. Dėl mašinos iš tiesų nesuku galvos. Geriau kokią brangesnę gitarą įsigyti.
Ar, kaip žvaigždė, nejauti įpareigojimo arba tiesiog noro važinėti išskirtiniu automobiliu?
Jokių įpareigojimų čia neturėtų būti. Be to, nežinau, ar prabanga galima sudominti – naujų automobilių yra labai daug, ir jų vis daugėja. Koks skirtumas, ką vairuoti, svarbiausia – nuvažiuoti. Būna, žmonės už paskutinius pinigus nusiperka mersedesą, o paskui važinėja nuo degalinės prie degalinės. Štai, mūsų gitaristas turi sportinį golfą su 2,8 litro darbo tūrio varikliu. Jis gyvena pietiniuose rajonuose, o repeticijos vyksta šiaurinėje miesto dalyje, tai dievagojasi, kad per miestą nuvažiuoti atsieina 20 litų…
Tikrai nesu automobilių fanas. Man nėra svarbu, kaip jis atrodo, ar yra prabangus ir panašiai. Svarbiausia, kad nuvažiuoji iš taško A į tašką B. Ir tai yra viskas, kuo gali būti naudingas automobilis.
Ar domiesi automobilių sportu ir dizaino bei kitomis tendencijomis?
Automobilių mada tikrai nesidomiu. Gaila, tačiau ir autosportas manęs nežavi, bet tai nereiškia, kad nežinau, kas yra Mika Hakinenas ar Michaelis Schumacheris. Tiesą pasakius, nesu ir automobilių techninės dalies ekspertas, tačiau padangą pakeisti moku, suprantu, kas kur yra po variklio gaubtu. Na, žodžiu, kai ką žinau, bet toli gražu nesikrapštau garaže.
Giedrė Norvilaitė