Romanas Polanskis – vienas labiausiai garbinamų pasaulio režisierių. Makabriškų filmų temos neabejotinai padiktuotos unikalių jo paties gyvenimo aplinkybių, sunkios ir žiaurios vaikystės. Nors beveik prieš tris dešimtmečius JAV padarytas seksualinis nusikaltimas ir metė šešėlį ant jo karjeros, Romanas rado darbo, finansavimo ir aktorių paramos Europoje. Dabar, sulaukęs 72-ejų, režisierius susižavėjo Oliverio Tvisto istorija.
Romanas Lieblingas gimė 1933 metų rugpjūčio 18 dieną Paryžiuje. Tėvas – lenkų žydas, mama – Romos katalikė (rusų kilmės). Gimdytojai iš Prancūzijos į Lenkiją grįžta dveji metai iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai būsimajam režisieriui tebuvo treji.
Deja, prasidėjus karui, abu tėvai išvežami į koncentracijos stovyklą Aušvice (motina ten ir mirė). Jaunasis Romanas išvengė geto ir bandė išgyventi keliaudamas po Lenkiją ir gyvendamas įvairiose katalikų šeimose.
Nors dauguma Lenkijos gyventojų ignoravo kino teatrus, kadangi ten daugiausia rodė vokiečių kiną, Polanskis, rodos, nebuvo toks patriotiškas ir aktyviai lankėsi filmuose.
1945 metais jis susirado savo tėvą, kuris jį išsiuntė mokytis į technikos mokyklą. Vis dėlto jaunasis Polanskis pasirinko pats.
1950-aisiais jis ėmė studijuoti Lodzo filmų mokykloje, ir jau pirmieji trumpi jo kūrinukai parodė polinkį į juodąjį humorą. Rimtas kūrybinis debiutas – 1962 metų klaustrofobiškas erotinis trileris „Knife in the water” – buvo pirmasis pokario Lenkijos filmas, nesusijęs su karo tema. Lenkijoje jis sutiktas prieštaringai, tačiau pripažintas Vakarų kino meistrų.
Nors ir tapęs pripažintu Lenkijos režisieriumi, Polanskis vis dėlto nusprendžia palikti savo šalį ir išsikrausto į Prancūziją. Apsistojęs Paryžiuje, jis susipažįsta su jaunu scenaristu Gerardu Brašu, kuris tampa jo ilgalaikiu bendradarbiu.
Kiti du filmai, „Repulsion” (1965) ir „Cul-de-sac” (1966), susukti Anglijoje, laimėjo „Sidabrinę” ir „Auksinę mešką” Berlyno filmų festivalyje.
1968 m. Polanskis išvyksta į Holivudą, kur lengvai įgyja pripažinimą su psichologiniu trileriu „Rosemary’s baby”. Tačiau po žiaurios jo žmonos Šeron Teit žmogžudystės, kurią padaro Mansono gauja, režisierius nusprendžia grįžti į Europą. Beje, Šeron tuomet buvo 8 mėnesį nėščia su jų pirmuoju vaiku.
1974 m. jis vėl pasirodo Amerikoje su filmu „Chinatown”: tai buvo daug žadančios karjeros Holivude pradžia. Tačiau 1977 m., po kaltinimų 13-metės išprievartavimu, Polanskis, norėdamas išvengti kalėjimo, pabėga iš Amerikos. Tad net ir dabar režisierius vis dar negali atvykti į JAV, kadangi bus kaipmat areštuotas. Už tokį nusikaltimą jam grėsė kalėjimas iki 50 metų.
Spauda pranešė, jog Romanas į trylikametės modelio namus atėjo su pretekstu ją nufotografuoti Prancūzijos „Vogue” žurnalui, tuomet ją privertė vartoti narkotikų ir išprievartavo. 43-ejų Polanskis viešbutyje suimamas policijos nesipriešino, vėliau teisėjai 90-iai dienų jį paliko tirti psichiatrams.
Polanskis paleidžiamas už 2 500 dolerių užstatą. Pats režisierius apie savo areštą jokių viešų komentarų neduoda.
Po filmo „Tess” (1979), skirto žmonai Šeron, kuris buvo apdovanotas „Oskaru” ir „Cezariu”, Romanas savo talentą ėmė lieti ir teatre. Beje, jis vis dar mėgsta vaidinti kitų režisierių filmuose.
„Oskarą” kaip geriausias režisierius jis gauna už „Pianistą” (2002), tačiau tik praėjus penkiems mėnesiams po ceremonijos. Jo draugas Harisonas Fordas atskrenda į Prancūziją specialiai įteikti jam apdovanojimą. Mat, bijodamas būti areštuotas, jis negali kelti kojos į JAV teritoriją. 69-erių metų ir septynių mėnesių režisierius yra seniausias asmuo, kada nors gavęs „Oskarą”.
Polanskis atsidėkodamas sako: „Aš tikrai sujaudintas šio apdovanojimo už kūrinį, kuriame įvykiai taip artimai susiję su mano paties gyvenimo peripetijomis, aplinkybėmis, kurios man leido suprasti, jog menas leidžia išgydyti skausmą”.
Dabar 72-ejų metų režisierius susidomėjo Oliverio Tvisto istorija. „Polanskis Oliverį mato kaip asmenį, kuriam pavyko išsigelbėti iš sunkių gyvenimo aplinkybių, – sako prancūzų prodiuseris Alenas Sardė, pirmą kartą su režisieriumi dirbęs 1976 m. kuriant filmą „The Tenant”. – Manau, teisingumo ir pagalbos temos yra labai jam artimos.”
Be visa ko, kolegos sako, kad Polanskis tiesiog norėjo padaryti filmą vaikams, o ypač savo paties dviem mokyklinio amžiaus atžaloms. Galbūt toks Polanskio kūrybinis posūkis nustebino daugelį, tačiau pačiam režisieriui kaita yra normalu tiek darbe, tiek gyvenime.
„Aš esu žinomas visame pasaulyje, tačiau daugiau kaip velnias”, – 1984 m. savo autobiografijoje rašo Romanas. Jo praeitis yra tokia ryški, kad dažnai net pamirštama, jog jis turi naują gyvenimą. Dabar Romanas gyvena Paryžiuje su savo trečiąja žmona Emanuele Seigner ir vaikais. Draugai tvirtina, kad jis yra atsidavęs tėvas, kuris širdyje vis dar išliko jaunas.
Įdomybės
Pravardė – Romekas.
Ūgis – 1,65 m.
1959 m. vedė Barbarą Lass, išsiskyrė 1962 m., 1968 m. susituokęs su Šeron Teit, jau po metų ją turi palaidoti. 1989 m. veda Emanuelę Seigner ir susilaukia dviejų vaikų – Morgano ir Elvio.
„Normali meilė nėra įdomi. Galiu užtikrinti, kad tai nuobodu.”
„Mano filmai yra momentinių aistrų išraiška. Seku savo instinktais, bet disciplinuotu būdu.”
„Prievartą reikia parodyti tokią, kokia ji yra. Jeigu tai darai nerealistiškai, ji bus amorali ir žalinga. Jei nenuliūdini žmonių, vadinasi, tai bevertis dalykas. Aš ne visai suprantu, kas yra šokiruoti žmones. Kai pasakoji istoriją apie žmogų, kuriam nukertama galva, reikia ir parodyti, kaip tai padaroma. Jei to nebus, – lieka tas pats, kas pasakoti bjaurų juokelį.”
„Niekada nepadariau filmo, kuris mane visiškai tenkintų.”
Apie save R. Polanskis sakė: „Esu žinomas visame pasaulyje, tačiau daugiau kaip velnias”
Lina Skruibytė