LNK humoro laida „Lalaila” nuo pat savo pasirodymo skrieja it ryški kometa, o aukšti reitingai nė nesiruošia kristi. Beje, šią laidą stebeilija ne tik vaikėzai, ją pamėgo ir rašytoja Jurga Ivanauskaitė.
Šalia sunkiaatlečio Ramūno Vyšniausko staiposi ir čiauška žavingos blondinės, be kurių „Lalaila” tikriausiai netektų pusės magnetizmo. Pakalbinome merginas, kaip jos pačios jaučiasi prieš kameras ir ką veikia nevirtualioje realybėje.
„Bijau likti beraštė TV žvaigždė”
Nijolė Pareigytė, dar vadinama Nele, šiuo metu laikinai pakeičia vieną iš dvynių, Genutę Gustę, išėjusią motinystės atostogų.
Karjerą pradėjusi grupėje „Tina Dance” iš pradžių su kitomis merginomis grupėje „69 danguje” tik šokote. Vėliau tapote vokaliste, o šiuo metu net įrašinėjate debiutinį albumą…
Anksčiau dainavimas mums, šokėjoms, nebuvo aktualus. Bet jis slypėjo viduje ir dabar išsiveržė. Man patiko vieno šou atstovo pasakymas: „Jūs iš kitų grupių išsiskiriate tuo, kad nešokate aerobikos, dirbate profesionaliai”.
Panašu, kad Dievas jums davė talentų ir dribtelėjo…
Man nuo mažens į kraują įaugęs ir dainavimas, ir šokis, ir vaidyba. Galiu groti ir kanklėmis, ir klumpėmis, ir skudučiais. Visa mano giminė – muzikantai, aktoriai. Viskas – genuose, – prajunka Nelė. – Tačiau visi šie pomėgiai trukdo verslo administravimo ir vadybos studijoms. Štai ir dabar ruošiuosi paskaitoms, vykstančioms anglų kalba. Dar mokausi ispanų, prancūzų kalbų, moku rusų ir vokiečių. Tokia jau esu – negaliu sėdėti namuose prie televizoriaus.
Saviraiškos alkis nubloškė į „Lalailą”? Ar jūsų nenervina seksualios pupytės įvaizdis, dėl kurio seiles varvina vaikėzai?
„Lalaila” – nauji potyriai. Čia nėra scenos, visai kitas amplua. Televizijoje jaučiuosi kitu žmogumi (bent jau tokį reikia vaidinti). Iš tikrųjų labai įdomu mokytis tekstus, ir hiperbolizuoti; vargu ar yra taip mąstančių merginų, kaip tos blondinės. Neseniai pirmą kartą gyvenime gavau dovanų šaržą, ir pamačiau išryškintus savo trūkumus, juokingus ypatumus, kurių neįžvelgsi portrete ar fotografijoje. Bet gyvenime būtent šie bruožai ir praverčia.
Visada buvau jautri kritikai, apkalboms, bet tai mane stiprina. Stengiuosi įrodyt žmonėms, ko esu verta. Į kritiką nespjaunu, jeigu ji protinga ir pagrįsta, o ją išsako žmogus, kurio nuomonė man svarbi. Bet internetiniame portale „Delfi” kritikuoja paaugliai. Jų žodžiai manęs neveikia. Viename interviu, tarkime, esu sakiusi, kad tenka vaizduot kvailą blondinę, o jie rašo: „Nereikia nė apsimetinėti, ir taip kvaila”, – juokiasi Nelė.
Ar gyvenimiškose situacijose tenka vaidinti bejėgį naivų zuikutį, kad susilauktum iš „vingių jonų” džentelmeniškos pagalbos?
Yra tekę. Kartą mus (grupę „69 danguje”. – Aut. past.), važiuojančias iš pasirodymo, užklupo baisi audra. Nukrito automobilio valytuvai. Niekas nestojo. Išlipau į pliaupiančią liūtį ir priviliojau vaikinus, kurie mums pagelbėjo.
Ar nenervina tas visur akcentuojamas seksualumas?
Stengiuosi kuo mažiau rodyt nuogo kūno. Noriu publiką patraukti kitais elementais – šokiu, dainomis, nuoširdumu. Jei tik galiu, koreguoju scenos drabužį, prisidengiu bent minimalia skiaute.
Šarmas yra prigimtinis. Tačiau kai kurie dalykai įgyjami dirbant. Visada esu moterų pusėje ir, kalbėdama koncertuose, apeliuoju į merginų jausmus, kad jos nesijaustų užmirštos ar pavydėtų, pyktų ant mūsų. Juk nesame nieko blogo padariusios. Kiekviena mergina yra išvaizdi, tik reikia tą grožį savyje atrasti kaip dovaną ir mokėti juo pasinaudoti. Bet dauguma merginų neišryškina to, ką iš tikrųjų turi geriausio, todėl rūškanąsias net mėginu paraginti. Vienintelė fotosesija (grupės „69 danguje” narės nusifotografavo vyrų žurnalui „FHM”. – Aut. past.), kurioje buvome beveik nuogos, tik su kelnaitėmis, galbūt mums ir uždėjo tą etiketę. Beje, man keista, jog daugelis merginų eina į gatvę tokiais drabužėliais, su kuriais pati viešai pasirodyt nedrįsčiau. Žodžiu, mano scenos aprangoje nėra nieko tokio, ko nepamatytum klube.
Ką padarytumėt dėl sceninės šlovės? Ir ką veikti televizijoje trokštumėt pati? Ar „mirštate” iš juoko, žiūrėdama „Lalailą”?
Plastinių operacijų – tikrai ne. Šiuo metu susilaukiu aibės pasiūlymų iš įvairių televizijų, bet, praėjusi „TV panelės” vedėjos atranką, atsisakiau šio darbo. Net buvęs vaikinas dėl to priekaištavo. Norėčiau vesti stiliaus, mados laidą, bet kol kas į visus pasiūlymus žiūriu pro pirštus. Svarbiausia – sėkmingai baigti mokslus, magistrantūrą, o tada norėčiau neakivaizdžiai studijuoti Teisės universitete. Bet gyvenimas vis pateikia netikėtų iššūkių. Bijau likti beraštė televizijos žvaigždė.
„Lalailą” visą vasarą žiūrėjome kartu su tėvais, kvatojomės iš mano improvizacijų, suklydimų ir kai kurių kritikų sadistiškais vadinamų vaizdelių. Žinokit, daugelis nepatikėtų, koks mano kolega Ramūnas Vyšniauskas! Jis – ne koks bukas štangos kilnotojas! Vaikinas skaito ne tik filosofinius veikalus, bet ir mėgsta poeziją. Žodžiu, jis – universalas ir ne tik panoms „kabinant makaronus”. Galbūt žemaičio kraujas jam suteikia šiurkštumo, pasiutimo. Tiesa, aš ir pati esu žemaitė iš Klaipėdos, todėl puikiai vienas kitą suprantam.
Minėjote buvusį vaikiną. Ar jus išskyrė televizinis populiarumas? Girdėjau, paveržėte draugės vaikiną?
Asmeninio gyvenimo televizija nekeičia, bet pasikeitimai prasidėjo grupėje „69 danguje”. Ten patekusi atradau ir savo gyvenimo žmogų, meilę… (Nelė šiuo metu draugauja su grupės „69 danguje” prodiuseriu Egmontu Bžesku, kuris prieš tai buvo su kita grupės nare Karina. – Aut.past.) Kai tik pradėjau repetuoti, kurti, išsiskyriau su savo buvusiu berniuku klaipėdiečiu. Mūsų santykius atvėsino ne tik atstumas, bet ir tai, jog sutikau nepaprastai kūrybingą menininką. Na, su jo buvusia mergina mes niekada nebuvome draugės, o dėl paveržimo, nei aš nebūčiau palikusi savo vaikino, nei dabartinis draugas – Karinos, jei abiem pusėm būtų buvę viskas gerai. Vadinasi, kiekvienas radome tą, kuris mums skirtas, ir tai pajutę, griebėm jautį už ragų…
„Laida man tėra aktorystė”
Gerokai anksčiau už Nelę „Lalailoje” atsiradusi Ramunė Žukauskienė nepuolė glėbesčiuoti naujokės. Ji laukia sugrįžtančios iš motinystės atostogų sesers Genutės Gustės Žalienės, su kuria ją sieja nepaprastas dvasios ryšys.
Kokia dingstimi jūs atsidūrėte žydruosiuose ekranuose?
Mano sesuo anksčiau dirbo Baltijos televizijoje su H. Šimkumi, kur irgi šmėžavo kaip „pretty woman”. Galbūt prodiuseris Haroldas Mackevičius, žinodamas, kad ji turi seserį dvynę, savo naujai idėjai įgyvendinti ir pakvietė mus. Žinoma, esame panašios išvaizda, charakteriais, požiūriais, bet turime ir skirtybių.
Aš iki „Lalailos” televizijoje nedirbau. Vis varsčiau modelių agentūrų duris, dalyvaudavau fotosesijose. Tačiau supratau, jog podiumas man – svetimas. Ką veikiu gyvenime? Baigiu antrą magistrantūros kursą Teisės universitete, ir norėčiau būti tyrėja. Dar ketinu studijuoti psichologiją, nes būsima profesija su tuo labai susijusi. Seklio Morkos gyslelė paveldėta – mano senelio mama buvo garsi Lietuvos tarpukario teisėja. Man iš tikrųjų teisingumas labai svarbus. Visą gyvenimą už tai kovoju.
Ar teko peržengti save, vaizduojant pikantišką blondinę?
Ko man gyvenime netrūksta, tai drąsos metamorfozėms. Kompleksuojančiam, savim nepasitikinčiam žmogui tai būtų sudėtinga. Nesivaržau maivytis, šmaikštauti, o su sese iš prigimties esame brunetės. Ką gali televizija pakeist gyvenime? Atsirado naujas pažinčių ratas, įgijau patirties. Turiu ambicijų ir reikšmingesniam vaidmeniui, bet tikrai atsisakyčiau vaidmens erotiniame filme. Kol kas nelabai ką ir siūlo.
Mus su sese kai kas laiko infantiliomis blondinėmis. Kartą jai uždavė „suktą” klausimą – kas yra aukštoji mada, atkutiūras. Ji baigusi dizainą ir žino visą istoriją. Manęs klausė, ar noriu turėti vaikų, o aš jau auginu keturmetį sūnų… Laida man tėra aktorystė ir „blondiniškų” tekstų gyvenime nevartoju. Ne, manierų nesiskolinu nei iš Merlin Monro, nei iš Pamelos Anderson. Esu lietuvaitė. Prisipažinsiu, tą laidą žiūriu, kad save įvertinčiau iš šalies, o tie vaizdeliai – vaikams. Ramūnas – superžmogus, „fainas”, su juo lengva bendrauti ir dirbti. Kaip vyras, Ramūnas manęs nedomina, tačiau patinka vyriškumas, ryškios asmenybės.
O tas herojės seksualumas, suknelės, eisena – hiperbolizuotas tipažas, masių skoniui. Su mano asmenybe tai neturi nieko bendra. Manau, jog seksualumas turi sklisti iš vidaus. Su savo vyru apie tai išvis nediskutuojam. Gal jis šiek tiek pavydi, bet to nedemonstruoja. Kitiems giminaičiams tai irgi nelabai svarbu.
Įprasta visus ekrane šmėžuojančius vadinti „žvaigždėmis”. Kas jums yra tikrieji šviesuliai? Ar jus atpažįsta? Kokių dar turite pomėgių?
Kai vaikštau po „Akropolį”, šiek tiek dėmesio susilaukiu: prašo autografo, nusifotografuoti. Nemanau, kad savo darbais nusipelniau šlovės, kaip, tarkime, neprilygstamoji Kristina Kazlauskaitė iš „Dviračio žynių”. Darbas televizijoje – man pramogėlė. Tik bėda ta, kad anksti reikia keltis, o ir šeimą retai palepinu kepta žąsimi, plokštainiu.
Dabar madinga pasidarė žvaigždutėms girtis, kad dievina žirgus. O aš nuo penkerių metų „Belmono” žirgyne sėdžiu ant balno, esu profesionali jojikė. Tik šiuo metu mane pasiglemžė televizija… Sūnus puikiai atpažįsta mamytę, bet jam įdomesni „lalailiški” vaizdeliai.
Ivona Žiemytė