Pavadėlio žiniasklaidai ilgesys

Parlamentaras siūlo įpareigoti žurnalistus atskleisti informacijos šaltinį generaliniam prokurorui

Mišriai parlamentarų grupei priklausantis Henrikas Žukauskas siūlo įpareigoti žurnalistus atskleisti savo informacijos šaltinius ne teismui, kaip yra iki šiol, bet generaliniam prokurorui. Tačiau su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka net kelios visuomeninės institucijos.

Prieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimui

Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininko advokato Kęstučio Čilinsko nuomone, tokia pataisa prieštarautų 2002 metų spalį priimtam Konstitucinio Teismo nutarimui, kuris konstatavo, jog tam tikrais atvejais žurnalistas privalo atskleisti savo informacijos šaltinius teismui.

KT savo nutarimu panaikino iki tol Visuomenės informavimo įstatyme galiojusią absoliučią teisę neatskleisti informacijos šaltinio.

Teismas išaiškino, jog atskleisti informacijos šaltinius yra būtina „dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų”, „siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas”.

„Tik teismas gali įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, ar būtina atskleisti informacijos šaltinį”, – sakė K.Čilinskas, pažymėjęs, jog teismas gali užtikrinti nešališką ir demokratišką procesą.

Tik teismo prerogatyva

Demokratinių šalių žiniasklaidą įpareigoti atskleisti informacijos šaltinius gali tik teismas ir tik ypatingais atvejais. Leidus tai daryti atskiriems pareigūnams arba valdininkams, žiniasklaida nebegalės atlikti „sarginio šuns” vaidmens. Taip vakar teigė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narys Laimonas Tapinas, komentuodamas Seimo nario Henriko Žukausko parengtą Visuomenės informavimo įstatymo pataisą. Pagal ją generalinis prokuroras tam tikrais atvejais galėtų gauti duomenis apie žurnalisto informacijos šaltinį.

„Tai leistina ir įmanoma, tik ne kiekvieno valdininko, kad ir kas jis būtų, pareikalavimu, – tvirtino žiniasklaidos etikos specialistas. – Daugumoje Europos šalių pareikalauti atskleisti šaltinį gali tik teismas ir tik ypatingais atvejais, o ne koks nors prokuroras, teismo valytoja ar raštininkas”.

Anot L.Tapino, pasaulyje nepriimta nei leisti, nei uždrausti atskleisti šaltinio paslaptį. Europos Taryba yra rekomendavusi nustatyti konkrečius atvejus, kada būtina nurodyti šaltinį, jei reikalauja tam tikra institucija. Tarp tokių atvejų minimi karas arba nepaprastoji padėtis, taip pat situacija, kai šaltinio neatskleidimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei. Pašnekovo teigimu, pareikalauti žurnalisto įvardyti savo šaltinį tiriant baudžiamąją bylą, kai kyla pavojus žmogaus gyvybei, priimtina, bet tai taikyti bet kurioje byloje „būtų nonsensas”.

Priėmus parlamentaro siūlomą Visuomenės informavimo pataisą, Lietuvoje atsiras kur kas platesnės galimybės nei kitose Europos Sąjungos šalyse reikalauti, kad žiniasklaida nurodytų savo šaltinius. „Bus viena iš nedaugelio valstybių, kur žiniasklaidai bus užčiaupta burna”, – apgailestavo L.Tapinas.

Gali suvaržyti žiniasklaidos laisvę

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International” („Tarptautinis skaidrumas”) atstovas Lietuvoje Rytis Juozapavičius išreiškė nuogąstavimų, jog įgyvendinant KT nutarimą įstatyme gali atsirasti žurnalistų laisvę labiau suvaržančių nuostatų. H.Žukauskas savo pataisoje taip pat siūlo įpareigoti žurnalistus atskleisti savo informacijos šaltinį, jeigu tai yra susiję su valstybės paslaptimi.

Šių metų balandį priimtame naujame Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse sakoma, jog žurnalistas neturi teisės atskleisti informacijos šaltinio, jeigu šaltinis prašo jo vardą išlaikyti paslaptyje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Žiniasklaida su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.