Seimo komisijoje apklaustas „Eksimeta” vadovas prabilo, kad ūkio ministras siekė į savo rankas perimti Lietuvos didmeninės prekybos ir logistikos centro steigėjo teises
Galimą korupciją Vilniaus savivaldybėje tiriančioje Seimo laikinojoje komisijoje vakar netikėtai daugiau kalbėta ne apie sostinės merą Artūrą Zuoką, o apie jo politinį priešininką – ūkio ministrą, Darbo partijos lyderį V.Uspaskichą.
Suprato esąs nereikalingas
Komisijai parodymus davęs bendrovės „Eksimeta” vadovas Raimondas Karpavičius užsiminė, kad ūkio ministras siekė į savo rankas perimti Lietuvos didmeninės prekybos ir logistikos centro Maskvoje steigėjo teises, kurios dabar priklauso „Eksimetai”. Pasak R.Karpavičiaus, viename susitikimų V.Uspaskichas siūlė jam parduoti „Eksimetos” turimas prekybos ir logistikos bendrovės „Lietuvos prekybos namai”, įsteigtos Rusijos sostinėje, akcijas. Toks pokalbis ministro iniciatyva vyko Ūkio ministerijoje šių metų balandžio mėnesį, dar prieš prasidedant skandalui, į kurį įsivėlė ir V.Uspaskichas, ir A.Zuokas.
R.Karpavičius nesutiko derėtis dėl „Lietuvos prekybos namų” akcijų pardavimo V.Uspaskichui arba jo pasiūlytoms įmonėms ir bandė tęsti projekto Maskvoje įgyvendinimą, nors ir pripažino, kad „tai daryti vis sunkiau” dėl itin aktyvios ūkio ministro veiklos. „Iš pokalbio supratau, kad esu „lišnij” (rusiškai „nereikalingas”). Visi pajutome, kad dabar, kai projekto Maskvoje įgyvendinimas pagaliau pajudėjo iš mirties taško, staiga pradėjo sunkiau sektis”, – sakė „Eksimetos” vadovas.
Jis papasakojo neseniai lankęsis Rusijos sostinėje kartu su Lietuvos žemės ūkio ministre Kazimiera Prunskiene ir oficialiuose susitikimuose su Maskvos vyriausybės pareigūnais išgirdęs paraginimą „nieko nelaukti, dirbti aktyviau”.
Kodėl „Eksimeta” rūpinosi Vilniaus meras?
Komisijos, tiriančios galimą korupciją Vilniaus savivaldybėje, naujoji pirmininkė, Darbo partijos frakcijos Seime seniūnė Loreta Graužinienė tvirtino, kad ne šios komisijos kompetencijoje aiškintis, ar pagrįsti kaltinimai, jog ūkio ministras spaudė parduoti „Lietuvos prekybos namų” akcijas. Ji teigė posėdžio metu negirdėjusi tokių tiesioginių kaltinimų. „Be to, šiuos klausimus nagrinėja kitos Seimo komisijos”, – pridūrė L.Graužinienė, kuri yra dar trijų parlamentinių komisijų, nagrinėjančių V.Uspaskicho veiklą, narė.
Galimą korupciją sostinės Savivaldybėje tirianti komisija, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar A.Zuokas neprotegavo pačios „Eksimetos”, jai rūpinantis projekto Maskvoje įgyvendinimu.
R.Karpavičius ir komisijos posėdyje dalyvavęs Valstybės turto fondo direktorius Povilas Milašauskas pasakojo, kad „Eksimeta” prieš pusantrų metų aukcione įsigijo kadaise Ūkio ministerijos įsteigtos bendrovės „Lietuvos prekybos namai” visas akcijas, norėdama imtis prekybos ir logistikos centro statybos Maskvoje projekto. Paklaustas, kodėl A.Zuokas savo laiške Maskvos merui Jurijui Lužkovui prašė „Eksimetai” sudaryti palankias sąlygas šiam projektui, įskaitant ir žemės sklypo prestižinėje vietoje suteikimą lengvatinėmis sąlygomis, „Eksimetos” vadovas atsakė: „Apie tai nieko nežinau. Su A.Zuoku esame gal tik porą sykių susitikę ir apie Maskvą nekalbėjome. Manau, kad meras pats arba per vicemerą Gediminą Paviržį rūpinosi bendrais Lietuvos interesais kuo greičiau turėti šiuolaikišką centrą Rusijos sostinėje”. G.Paviržis kviečiamas liudyti artimiausiame komisijos posėdyje, kuris šaukiamas trečiadienį.
Teigė spaudimo nepajutęs
Vienoje Seimo komisijų, tiriančių V.Uspaskicho veiklą, vakar liudijęs buvęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Evaldas Čijauskas paneigė, kad V.Uspaskichas darė jam spaudimą dėl Europos Sąjungos paramos skyrimo su juo susijusioms įmonėms.
E.Čijauskas patvirtino prieš kelerius metus susitikęs su tuometiniu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku V.Uspaskichu ir aptaręs paramą žemės ūkiui. Opozicija įtaria, politikas galėjo daryti neleistiną įtaką, kad su juo susijusios bendrovės gautų Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos SAPARD paramą.
Komisijų narių klausinėjamas E.Čijauskas nenoriai kalbėjo apie susitikimą su V.Uspaskichu. Buvęs NMA vadovas iš pradžių teigė neprisimenąs, kada tiksliai įvyko toks susitikimas, vėliau patikslino, kad tai buvo tarp sprendimų dėl paramos bendrovėms „Krekenavos mėsa” ir „Krekenavos agrofirma” skyrimo. Pirmosios bendrovės pateiktą projektą NMA patvirtino 2002-ųjų pradžioje, antrosios – po metų.
„Vienintelį kartą buvau pakviestas pas Ekonomikos komiteto pirmininką. Kalbėjome ne apie jo projektus, o apie grūdų pramonę, kur kokias įmones išdėstyti. Daugiau jokių susitikimų – nei oficialių, nei neoficialių nebuvo”, – aiškino E.Čijauskas.
Paklaustas, ar šis kvietimas ir pokalbis nesukėlė įtarimų, esą V.Uspaskichas gali spausti NMA skirti paramą tam tikroms įmonėms, mat grūdų pramone turėtų rūpintis Žemės ūkio ministerija, E.Čijauskas atsakė neigiamai: „Buvau kviečiamas ir pas Andrių Kubilių, ir pas kitus. Išeitų, kad kiekvieną kartą turėdavau pasižiūrėti, ar jie neturi kur nors akcijų ir nedarė spaudimo”.
Jis ir buvęs NMA SAPARD departamento vadovas Mindaugas Vilčinskas gynė savo buvusius sprendimus suteikti europietiškų fondų pinigus skirtingiems su V.Uspaskichu siejamiems projektams, dėl ko suabejojo Valstybės kontrolė. Pasak jų, tai daryti leido tuometiniai įstatymai, nes „paramą gavo skirtingi juridiniai asmenys, nors ir priklausantys tiems patiems savininkams”.
Stasys Gudavičius