Net tikrais pinigais atsiskaitantys mūsų šalies gyventojai gali būti palaikyti pinigų padirbinėtojais.
Šalyje cirkuliuoja keli ar net keliolika Lietuvos banko išleistų banknotų, kurių atidesni pardavėjai nė už ką nepriims.
Taip atsitiko ir vilniečiui L.P., kuris norėjo atsiskaityti parduotuvėje niekuo neišsiskiriančia 500 litų kupiūra. Pardavėja pareiškė, kad šiuo banknotu negalima atsiskaityti, nes jo serijos numeriai – skirtingi.
L.P. tuo metu pasijuto lyg aferistas, mėginantis įbrukti padirbtus pinigus.
Atsiskaityti šiuo banknotu vilnietis daugiau nemėgino – bijojo būti apkaltintas pinigų padirbinėjimu.
Į seriją nekreipė dėmesio
Iš pirmo žvilgsnio ši stambiausia lietuviška kupiūra jokių abejonių nekėlė. Banknotas turėjo visus būtinus apsaugos požymius – vandens ženklą, holograminę juostelę, banknotas ultravioletinėje šviesoje keitė spalvą.
Į serijos numerį pinigų savininkas net nekreipė dėmesio.
Tačiau parduotuvėje įsitikinęs, kad kairėje pusėje esantis banknoto serijos numeris nesutampa su esančiu dešinėje, L.P. net pamanė, jog galbūt jam pakliuvo itin geros kokybės klastotė.
Nepavyksta išvengti klaidų
Visuose banknotuose serijos numeriai turi būti vienodi. Tuo tarpu L.P. turimoje 500 litų kupiūroje skyrėsi net trys skaitmenys.
Tokių klaidų tikimybė yra labai maža. Spausdinami banknotai yra skaičiuojami šimtais milijonų, tad tarp jų pasitaiko ir kelios klaidos.
Panašių klaidų pasitaiko spausdinant net ir JAV dolerius.
L.P. skundėsi „Lietuvos rytui” neradęs informacijos, ką daryti su nekokybišku banknotu.
Lietuvos bankas keičia susidėvėjusius ar suplyšusius banknotus, tuo tarpu niekur nėra informacijos, ką daryti su banknotu, kurio serijos numeriai nesutampa.
Paaiškėjo, kad tokius banknotus Lietuvos bankas irgi nemokamai keičia.
Bankui ši problema – žinoma
Lietuvos banko pinigų ekspertizės skyriaus viršininkas Algimantas Sodeika patvirtino, kad rinkoje yra banknotų, kurių serijos numeriai – skirtingi. Esą tai – normali praktika.
Anot A.Sodeikos, pinigų spausdinimas – sudėtingas kelių etapų procesas.
Vienu metu spausdinamas didelis kiekis pinigų, o serijos numerį nustatantis skaitiklis turi persisukti automatiškai.
Jeigu ant banknoto išspausdinti skirtingi serijos numeriai, vadinasi, blogai persisuko skaitiklis.
Klaidingai atspausdinti banknotai išimami iš apyvartos ir sunaikinami.
Lietuvos bankas už blogai atspausdintus banknotus iš gamintojo gauna kompensaciją.
A.Sodeikos tvirtinimu, nesutampančių serijos numerių dažniausiai pasitaiko būtent ant 500 litų nominalo banknotų.
Šiuo metu apyvartoje yra keli milijonai 500 litų banknotų. Kiek iš jų su klaidomis – neaišku.
500 litų banknotai apyvartoje pasirodė 2000 metų pabaigoje.
Pasitaikė ir falsifikatų
Lietuvos banko ekspertas tvirtino, kad skirtingi serijos numeriai ant to paties banknoto jokiu būdu nereiškia, jog tai – falsifikatas.
Be to, 500 litų banknotai padirbinėjami itin retai, nes pardavėjai paprastai tokias kupiūras labai atidžiai tikrina. Pastaruoju metu dažniausiai padirbinėjamos 20 litų kupiūros.
Būta atvejo, kai aferistai 500 litų banknotą padirbo iškirpę jo atvaizdus iš Lietuvos banko lankstinuko ir juos suklijavę.
„Tačiau apskritai litų padirbinėjimo mastai nėra dideli.
Skaičiuojant pernai padirbtus pinigus, kiekvienam Lietuvos gyventojui tektų po vieną centą”, – sakė A.Sodeika.
Užsienyje galėtų gerai uždirbti
Banknotai su spausdinimo klaidomis yra viso pasaulio kolekcininkų geidžiama prekė. Už išskirtinius banknotus kolekcininkai moka kelis kartus didesnę sumą nei jų nominalas.
A.Sodeikos manymu, 500 litų mūsų šalyje nebūtų itin geidžiama prekė, kadangi už ją reikėtų pakloti bent jau minimalią algą viršijančią sumą.
Kur kas pelningiau būtų galima parduoti nekokybiškus 10 ar 20 litų.
Be to, ir pinigų kolekcininkų Lietuvoje nėra tiek daug, o užsienyje litai, kaip valiuta, yra nedaug žinomi.
Tuo tarpu užsienyje yra populiarūs aukcionai, kuriuose pardavinėjami klaidingai atspausdinti doleriai.
Pavyzdžiui, už vieno dolerio kupiūrą, kurioje nesutampa du serijos numerio skaitmenys, aukcione prašoma 725 dolerių (daugiau nei 2 tūkst. litų).
Šio banknoto išskirtinė savybė – jis cirkuliavo rinkoje nuo 1988 metų, ir tik neseniai buvo pastebėta klaida.
Pavyko iš antro karto
500 litų banknotai Lietuvoje turėjo pasirodyti 1993 metais, įvedus šalyje litą.
Spausdinant pirmąją nacionalinės valiutos partiją 1991 metais, Lietuvos banko vadovai buvo nusprendę, kad šaliai reikia ir 500, ir 1000 litų nominalo banknotų.
Tačiau atspausdinti pinigai buvo nepatenkinamos kokybės, todėl nuspręsta stambiausių kupiūrų į apyvartą neleisti.
Vėliau nutarta, kad Lietuvai apskritai nereikia 1000 litų banknotų, o 500 litų kupiūros buvo atspausdintos iš naujo.
Mantas Dubauskas