Neapsakomai greitai bėga gyvenimas (o gal mes per jį?). Vienąkart stabteli ir nustembi: jau laikas pensijon! Tik tada rimtai susimąstai, kas yra ta pensija? Logiškai galvojant, tai socialinė valstybės parama už viso gyvenimo darbingo amžiaus triūsą. Atsiranda tvirtinančių, kad tai – ne parama, o pagyvenusių žmonių rėmimas prie sienos. Dar kiti sako, kad mūsų pensijos yra valstybės pasityčiojimas iš jau negalinčio dirbti ir aktyviai pasipriešinti piliečio. Juk normaliai, neprarandant žmogiškojo orumo, pragyventi iš šios paramos daugeliui neįmanoma.
Mūsų piliečius stebina, kodėl lietuviškos pensijos mažiausios visoje Europos Sąjungoje. Štai Bronius Melinskas iš Kaišiadorių rašo: „Pagyvenusius žmones jau senokai jaudina klausimas, kodėl kaimyninėje Lenkijoje vidutinė senatvės pensija 2,5-3 karto didesnė už lietuvišką? Tuo labiau kad vidutinis darbo atlyginimas už mūsiškį ten ne ką didesnis. Gal mes mažiau dirbame ir mažiau pagaminame? Tačiau statistika jau kelinti metai išdidžiai skelbia, kad bendrasis visuomenės produktas (BVP) Lietuvoje sparčiai kyla. Užsimenama net apie Lietuvos, kaip „Baltijos tigro” šuolį šioje srityje.
Dalinį atsakymą anądien išgirdau televizijos pokalbių laidoje. Buvo pareikšta, kad Lenkijoje vienam pensininkui išlaikymą uždirba net trys dirbantieji, o mūsiškiui pensininkui tenka tik po 1,2 darbingo žmogaus. Žinant, kad darbingi žmonės ir toliau nenutrūkstamu srautu bėga iš valstybės, pensininkų perspektyvos nėra malonios”.
Pensininkė L.Bieliauskienė kelia kitą – paramos paskirstymo problemą. Ji rašo: „Pensininkai, gaunantys apie 300 litų senatvės pensiją, labai sunkiai verčiasi, nes smarkiai kyla būtiniausių prekių ir paslaugų kainos. Labai tikėjomės, kad Vyriausybė į tai jautriau reaguos. Iš anksto žadėta, kad nuo liepos mėnesio pensijos vidutiniškai padidės pusšimčiu litų. Tai labai gražu, bet mus išgąsdino žodelis „vidutiniškai”. Tai reiškia, kad gavusiems didesnę paramą, ši bus didinama didesniu skirtumu, o mažesnių pensijų savininkai gaus mažesnį priedą.
Toks pensijų perskirstymo principas prieštarauja elementariai logikai, nes prekių kainos kyla visiems vienodai. Todėl, mūsų nuomone, tą pusšimčio priedą valstybė turėjo pridėti visiems vienodai”. Tačiau tokia nuomonė susilaukia priešininkų net iš tų pačių pensininkų. Yra tvirtinančių, kad kai kurie žmonės visą gyvenimą, kaip tie žiogai vasarą, tik linksminosi, nedirbo, nesirūpino darbo stažu, todėl dabar kelti tik mažiausias pensijas ir tokiu būdu jas sulyginti su šiek tiek didesnėmis būtų iš esmės neteisinga, net prieštarautų moralės normoms.
„Sodros” Kauno skyriaus Teisės ir personalo skyriaus vedėja Jurgita Zaikauskienė, paprašyta pakomentuoti tokią situaciją, patvirtino principą: daugiau gaunantiems nuo liepos mėnesio bus daugiau ir pridėta. Kaip žinia, pensijos susideda iš bazinės ir papildomos dalies. Bazinė dalis nuo liepos mėnesio padidinama 28 litais visiems vienodai ir bus 200 litų. Vidutiniškai iki 1084 litų šiemet padidėja ir draudžiamosios pajamos. Tačiau jos jau skaičiuojamos individuliai, nes priklauso nuo žmogaus darbo stažo, draudžiamųjų pajamų koeficiento.
J.Zaikauskienė, paklausta, kiek konkrečiai nuo liepos padidės, sakykim, buvusios trijų šimtų litų pensijos, atsakė, kad apie 40 litų. Galutinis pensijos dydis priklauso nuo žmogaus darbo stažo, buvusių draudžiamųjų pajamų. Pažymėtina, kad būsimieji pensininkai jau gaus atitinkamai didesnę valstybės paramą, žinoma, jeigu ji per tą laikotarpį nepasikeis. Tikėkimės, kad ne į blogąją pusę.
Julius Lenčiauskas