Nerimsta aistros dėl priešistorinio žmogaus radėjo teisių

Kas rado seniausią pasaulyje mumiją, vadinamą eciu? Įrodinėdami, jog yra tikrieji ecio radėjai, žmonės bylinėjosi. Tai ne tik garbės reikalas, radėjui priklauso nemenkas atlygis. Tad ginčytis ir bylinėtis yra dėl ko. Ecio radėjais pretenduoja būti paskelbti vokiečių keliautojų pora, slovėnų aktorė bei moteris iš Šveicarijos. Visi jie turi savų įrodymų, jog priešininkai meluoja.

Palaikė amžininku

1991 metų rugsėjo 19 dieną Alpėse, pasienyje tarp Austrijos ir Italijos,10500 pėdų aukštyje aptiktas vyro kūnas.

Vyras buvo 5 pėdų ir 4 colių ūgio, jo batai ir apranga rodė, jog jis gyveno prieš kelis tūkstančius metų. Kūnas buvo mumifikavęsis ir taip gerai išsilaikęs, kad net žmogaus akių obuoliai buvo sveiki. Visi jo vidaus organai buvo išsilaikę.

Iš skrandžio tyrimo žinoma, kad žmogus paskutinį kartą valgė neraugintos kvietinės duonos, žolių ir mėsos. Žinoma, kad jis buvo prarijęs žiedadulkę nuo panašaus į skroblą medžio, žydinčio nuo kovo iki birželio. Tokie medžiai auga daug šiltesniame klimate nei tas, kuriame ecis buvo rastas Alpėse. Tai reiškia, kad jo paskutinė kelionė truko mažiausiai 6 valandas pėsčiomis.

Tai buvo žmogus, kuris žinojo, kaip keliauti tomis sunkiomis ir kupinomis pavojų bronzos amžiaus dienomis. Jis turėjo vaistų rinkinį, kurį sudarė du grybai ir medžio anglis. Abu radiniai turi gydomųjų savybių, ypač virškinimui.

Ecis taip pat turėjo reikmenų ugniai kurti. Tai piritas ir medžio anglis. Kuras tikriausiai buvo pušis, melsvoji kanadinė eglė arba guoba. Prie diržo jis turėjo prisisegęs dviašmenį durklą, įkištą į gražiai nupintą makštį. Vyras mokėjo medžioti, dirti odą, ir šį durklą naudojo mėsai pjaustyti.

Ginklų arsenalą sudarė sulūžusios strėlės ir šešių pėdų lankas, dvylika nebaigtų iečių ir dvi sveikos strėlės. Lankas buvo nebaigtas gaminti, todėl manoma, kad keliaudamas ecis sutiko priešiškų žmonių arba laukinių žvėrių.

Ecio apranga ir batai buvo puikiai padaryti. Jis dėvėjo tris sluoksnius gerai susiūtų rūbų, o viršutinis sluoksnis padarytas iš supintų žolių ir buvo panašus į tai, ką pavadintume apsiaustu ar paltu.

Kamavo ligos

Ant jo kūno buvo 47 tatuiruotės. Tatuiruotės ant jo kojos ir nugaros sutampa arba yra arti tikslių akupunktūros taškų. Iš rentgeno nuotraukų mokslininkai nustatė, kad ecis sirgo artritu.

Taip pat žinoma, kad jo sveikata buvo ne per geriausia, nes jo gaubiamojoje žarnoje buvo rasta kirmėlių. Ecis buvo pašautas strėle į kairįjį petį. Strėlė sužalojo jo nugarą, nukirto nervus ir rankos kraujagysles bei galiausiai įstrigo tarp mentės ir šonkaulio. Jokie gyvybiškai svarbūs organai nenukentėjo, todėl tikėtina, kad ecis mirtinai nukraujavo.

Atneša pelno

Palaikai buvo pergabenti į Pietų Tirolio archeologijos muziejų Italijoje. Ecis saugomas specialiai pagamintoje šaltoje kameroje, kurioje palaikoma -6 laipsnių temperatūra ir 98 proc. santykinė drėgmė.

Šis unikalus radinys į Bolcano miestą, kuriame yra saugomas, kasmet pritraukia maždaug 300 tūkstančių lankytojų. Paskaičiuota, kad 5 300 metų amžiaus mumija kasmet miesto restoranams, viešbučiams ir suvenyrų pardavėjams uždirba apie 4 milijonus eurų.

Siekia kompensacijos

2003 metais Bolcano provincijos teismas po ilgai trukusios teisinės kovos paskelbė vokiečių keliautojus Helmutą ir Eriką Simonsus oficialiais mumijos radėjais. Pagal Italijos įstatymus tokia procedūra yra būtina norint gauti kompensaciją už mumijos radimą.

Tačiau žymiosios mumijos atradimas porai neatnešė daug džiaugsmo. Simonsai už radinį negavo jokios kompensacijos. Oficialiems ecio radėjams galėjo būti sumokėta ketvirtis radinio vertės, bet Bolcano valdžia apskundė teismo nuosprendį.

Pernai Helmuto Simonso kūnas buvo rastas sušalęs į ledą taip pat, kaip ir įžymusis jo radinys. H.Simonso mirtis tik sustiprino legendą apie „Ecio prakeiksmą”. Iki šiol nuo tariamo prakeiksmo keistomis aplinkybėmis jau mirė 6 žmonės.

Ieškos seilių

Tačiau ecio prakeiksmas neišgąsdino Slovėnijos aktorės Magdalenos Mohar Jark ir šveicarų keliautojos Sandros Nemet. Jų parodymai buvo pateikti Bolcano teisininkams, kad būtų panaikintas Simonsų, kaip oficialių ecio radėjų, statusas.

Byloje teisėjai iš naujo svarstė Erikos Simons sutikimą nuleisti sutartinę atlygio už radinį kainą iki 50 tūkstančių eurų. Moters advokatai dar bando derėtis dėl sumos, siekiančios nuo 150 iki 250 tūkstančių eurų.

„Mes manome, kad 50 tūkstančių eurų yra sąžiningas atlygis. Ir nenorime mokėti nė cento daugiau”,- sako Luisas Durnvalderis, Pietų Tirolio prezidentas.

Ciuriche gyvenanti Sandra Nemet tvirtina, kad ji pirmoji rado mumiją. Jai ecis pasirodė kaip saulėje stipriai įdegęs žmogus.

S.Nemet tikino, jog Simonsai atvyko vėliau ir tarp jų įsiplieskė karštas ginčas, kas rado mumiją. Ginčas peraugo į muštynes, kurių metu Sandra Nemet neva užgriuvo ant ecio. Moteris pasakojo, kad tuomet ji apspjovė mumiją, nes norėjo ant jos palikti savo DNR pėdsakus. Jeigu teisėjai priims Sandros Nemet liudijimą, bus bandoma ant ecio kūno ieškoti jos DNR pėdsakų. Tačiau ekspertai įspėja, kad po 14 metų gali būti nepaprastai sunku aptikti seilių pėdsakus. Iki šiol nėra aišku, kodėl abi moterys tik dabar kreipėsi į teismą.

Prašė nufotografuoti

Kita pretendentė į radėjos titulą, Magdalena Jark, pasakoja, kad Simonsai atvyko truputį vėliau už ją. Aktorė pasakojo radusi mumiją pirmoji ir ėmė ieškoti, kas galėtų ją nufotografuoti. Tais žmonėmis neva tapo Simonsai.

Pasak Gerardo Gostnerio, Erikos Simons advokato, moterų liudijimai apie mumijos atradimą nepatikimi. Jie visiškai nesuderinami su faktais, paskelbtais per teismo procesą 2003 metais, kai Simonsai buvo paskelbti teisėtais mumijos radėjais.

Nuo pat ledo žmogaus radimo išsiaiškinta daug įdomios informacijos apie neolito žmogų. Pagal mumijos griaučius, odą ir kaukolę atkurtas jo atvaizdas, kurį gali pamatyti muziejaus lankytojai. Ecis yra seniausia ir geriausiai išsilaikiusi mumija.

Pasak oficialaus ecio prižiūrėtojo Bolcano muziejuje Eduardo Egarterio Viglio, tokios teisinės kovos nerodo didelės pagarbos mumijos atžvilgiu. Nors šis vyras mirė prieš daugiau nei 5 tūkstančius metų, jis vis tiek yra žmogus ir su juo reikia elgtis kaip su žmogumi, o ne kaip su daiktu.

Žygimantas Pauliukevičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

3 atsiliepimai į "Nerimsta aistros dėl priešistorinio žmogaus radėjo teisių"

  1. Inga

    Tik nesupratau ko nieks nekomentavo? Juk tokia idomi tema.

  2. Laima

    Tikrai labai įdomi tema, man labai patiko skaityti šį straipsnį. Praėjo daugiau nei 5 tūkstančiai metų, o žmonija ne ką ir pasistūmė į priekį 🙂

  3. AS

    VARPA

    (net neskaicius)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.